Iškėlė savivaldybės sprendimas
Šiuo metu „Audėjo“ bendrovėje pučia permainų vėjai. Vilniuje, Drujos gatvėje, esančio penkių hektaro dydžio sklypo dalį, tris hektarus, su jame esančiomis administracinėmis ir gamybinėmis patalpomis, bendrovė pardavė. Jau po kelių mėnesių ten atvyks statybininkai, o dar po kelerių metų vilniečiai galės džiaugtis nauju toje vietoje iškilsiančiu prekybos ir pramogų centru.
Savo ruožtu „Audėjas“ po truputį visą gamybą perkelia į Kalvarijų gatvę, į vieną iš buvusios „Sigmos“ gamyklos patalpų, kurioje gamybinė erdvė užima 12 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Be to, netrukus čia atkeliaus nauja, dviejų milijonų eurų vertės itališka įranga.
Visa bendrovės administracija Kalvarijų gatvėje dirba jau nuo 2008 m.
Kaip pasakoja J.Karčiauskas, sprendimą kraustytis iš miesto centro į Kalvarijų gatvę paskatino dar 2008 m. Vilniaus miesto savivaldybės priimtas nutarimas dėl gamybos iškėlimo iš miesto centro ir „Audėjo“ gamyklos bei prekybos centro teritorijos konversijos.
Pigių gerų daiktų nebūna. Kuomet Kinijoje atlyginimai pakilo, jų produktai irgi pabrango, – aiškina pramonininkas.
„Mes suprantame, ten toks šiukšlynas, o juk vienoje pusėje senamiestis, taip pat graži gamta“, – savivaldybės sprendimą gina „Audėjo“ generalinis direktorius.
Šaltą dušą išgyveno
Užėjus kalbai apie „Audėjo“ finansinę būklę ir lietuviškam tekstilės sektoriui kažkada bėdų kėlusią Kiniją bei kitas pigia darbo jėga pasižymėjusias Azijos šalis, J.Karčiauskas patikina – kinai įmonei ne konkurentai.
„Kinus jau nugalėjome. Mes pagaminame labai greitai, o mūsų gaminiai aukštos kokybės. Iš Kinijos reikia atgabenti, be to, anksčiau ten nebuvo daug socialinių garantijų, tačiau dabar ten žmonės irgi reikalauja atostogų, išmokų ligos atveju. Pigių gerų daiktų nebūna. Kuomet ten atlyginimai pakilo, jų produktai irgi pabrango“, – aiškina pramonininkas.
Aštuoniolika metų Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijai vadovavęs J.Karčiauskas pasakoja, jog pats sunkiausias mūsų šalies tekstilininkams buvo pirmasis atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetis, kuomet buvo panaikinti muitai, o šalis įstojo į Tarptautinę prekybos organizaciją.
„Tuo metu buvo šaltas dušas. Kas sugebėjo iš jo išlipti, tie išliko ir sėkmingai darbuojasi iki šiol“, – teigia J.Karčiauskas ir pajuokauja, kad malonu, jog visai neseniai krizė ekonomikai trinktelėjo vėl. – Dėl ateities, kad žinotume, jog bet kada tai gali pasikartoti.“
Daugiausiai savo produkcijos „Audėjas“ išveža į Skandinavijos šalis ir Didžiąją Britaniją.
„Dabar tekstilės pramonė Lietuvoje atsigavusi, jaučiamės neblogai. Lietuvos drabužių gamintojų padėtis gera. Labai daug prekių jie eksportuoja“, – tikina „Audėjo“ generalinis direktorius, kurio vadovaujamoje įmonėje dirba 230 žmonių.
Daugiausiai savo produkcijos „Audėjas“ išveža į Skandinavijos šalis ir Didžiąją Britaniją, kiek mažiau į Vokietiją, Lenkiją ir Baltarusiją. Be to, daug produktų „Audėjas“ tiekia ir žinomų britų, vokiečių ir skandinavų baldų gamintojų valdomoms gamykloms Lietuvoje.
„Visa laimė, į Rusiją neeksportavome, nes būtų antras šaltas dušas. Taip jau susiklostė, kad radome geresnes brangesnes rinkas“, – džiaugėsi J.Karčiauskas.
Laidos apie emigrantus – pagal Kremliaus užsakymą?
Pastaraisiais metais nemažai daliai verslininkų ir politikų skambinant pavojaus varpais dėl emigracijos ir iš to kylančio darbo jėgos trūkumo, „Audėjas“ darbuotojais nesiskundžia.
„Mes tikrai neturime problemų. Specialistams ir darbininkams mokame pakankamai gerus atlyginimus“, – pažymėjo J.Karčiauskas, tačiau teigė, kad vis dar gajus mitas, esą gamyklose dirbančių žmonių darbo sąlygos panašios į matytas muilo operoje „Vergė Izaura“.
„Iki šiol kai kurie žmonės mano, kad tekstilės pramonėje žmonės kaip vergai dirba. Nesąmonė. Dabar viskas taip mechanizuota, viskas taip palengvinta – yra programinės įrangos, žmogus tik turi prižiūrėti“, – darbo gamyklose stereotipus griovė pramonininkas.
Jis pridūrė manantis, kad perdėm akcentuodama emigraciją, žiniasklaida kartais daro meškos paslaugą. J.Karčiauskas piktinosi ir laidomis apie emigrantus, kuriose rodomas laimingas gyvenimas išvykus iš Lietuvos.
„Tai kas finansuoja tokias laidas? Vykdoma Kremliaus propaganda, kad kuo daugiau žmonių išvažiuotų iš Lietuvos“, – įsitikinęs verslininkas.
Nors jis tikino neneigiantis, kad yra nemažai gerų emigracijos istorijų, tačiau esą dažnai nutylima ir tamsioji išvykimo gyventi svetur pusė – darbas po keliolika valandų per parą ar gyvenimas susigrūdus viename kambaryje, kad būtų pigiau.
Tiesa, J.Karčiauskas nepritaria pasiūlymams darbo jėgos trūkumo problemą spręsti į šalį atsivežant žmonių iš kitų, dažnai tolimų, šalių.
„Asmeniškai esu prieš tokius dalykus – visų pirma dėl kultūros skirtumų, bet iš kaimyninių valstybių kodėl negali atvažiuoti? Iš Ukrainos, Baltarusijos, kad ir Rusijos. Vis dėlto, mentalitetas panašus“, – sakė verslininkas.
„Audėjo“ vadovas didele mūsų šalies bėda vadina ir universitetus baigusių, bet jokių profesijų neįgijusių jaunų žmonių perteklių.
Kritikuoja vadybininkų perteklių
Sovietiniu reliktu, kuris kartais trukdo darbuotojams uždirbti daugiau, J.Karčiauskas vadina ir iki šiol ribojamą darbo valandų skaičių. Verslininkas kritikavo ir prieš naująjį socialinį modelį protestuojančius profsąjungų lyderius, kurie aiškina esą pakeitimai lemtų vergovės įteisinimą.
Šiuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento postą užimantis „Audėjo“ vadovas didele mūsų šalies bėda vadina ir universitetus baigusių, bet jokių profesijų neįgijusių jaunų žmonių perteklių.
„Ką reiškia, pavyzdžiui, vadybininkas, neturintis profesijos? Ką jis, nuo žodžio vodit (rus. vedžioti), vedžios? Žmogus turi turėti profesiją. Labai trūksta įvairių sričių inžinierių. Ką gali vadybininkas, atėjęs į kompaniją, padaryti? Jeigu žmogus įgyja profesiją ir po to tampa vadybininku, tai jau toks specialistas kažką išmano“, – savo požiūrį į aukštojo mokslo sistemą dėstė „Audėjo“ vadovas.
Verslininkų įvaizdį gadina sovietinis palikimas
Vis dėlto, J.Karčiausko teigimu, tam tikros dabartinės Lietuvos problemos tikrai neturėtų užkirsti kelio šalies ūkiui ateityje stiprėti ir augti.
„Aš manau, kad viskas vystysis – tam yra potencialas. Labai svarbi sritis yra energetika, jos išteklių kainos. Jeigu brangs energija, gaminamų daiktų savikaina bus brangesnė, ir mums bus sunku konkuruoti“, – pažymėjo pramonininkas.
J.Karčiauskas sako, kad būtina keisti ir dažnai dar gajų nuo sovietinės okupacijos metų užsilikusį požiūrį į verslininkus: „Vis dar į verslininkus, pramonininkus žiūrima kaip į žulikus – kad jie neva gauna didžiulius pelnus, gyvena kaip inkstai taukuose, važinėja prabangiais automobiliais ir t.t, todėl reikia jiems didinti mokesčius. Tai yra požiūris dar nuo sovietinių laikų, deja, jis vis dar gyvuoja. Tai žiaurus dalykas.“
„Valstybės požiūris turi būti kitoks. Niekas neprašo dotacijų ar ekonominės paramos. Tačiau turi būti atsižvelgiama ir didinant mokesčius, ir nustatant energetinių išteklių kainas“, – įsitikinęs pramonininkas.
Paprašytas pakomentuoti kartais viešojoje erdvėje pasigirstančius pasiūlymus dėl progresinių mokesčių įvedimo, J.Karčiauskas buvo kategoriškas ir juos pavadino visiška nesąmone.
„Manyčiau, tai smegenų pudrinimas neišprususiems žmonėms. Juk kuo didesnis atlyginimas, tuo daugiau valstybei ir taip atlankstai pinigėlių“, – aiškino „Audėjo“ generalinis direktorius.
