Pasak EY šių metų pavasarį, kai geležinkeliams dar vadovavo Stasys Dailydka, atliktos įmonės valdymo ir veiklos efektyvumo audito ataskaitos, kurios kopiją turi BNS, daugiausiai abejotinų vidaus sandorių sudaryta su apsaugos ir pastatų priežiūros įmone „Gelsauga“.
Abejotinų sandorių lyderė – „Gelsauga“
Anot EY, septyni iš 29-ių analizuotų 2008-2014 metų „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorių buvo nesusiję su pagrindine antrinių įmonių veikla. Visi jie sudaryti su „Gelsauga“.
Pagal šiuos sandorius „Gelsauga“ remontavo pagrindinę „Lietuvos geležinkelių“ būstinę, viešuosius tualetus Vilniaus geležinkelio stotyje, įrengė šilumvežių detalių gamybos pastatą, klojo kabelį ruože Kužiai-Bugeniai, statė Panerių geležinkelio stoties birių medžiagų saugojimo aikštelę, nuomojo avalynę bei drabužius.
EY teigimu, nebuvo atlikti išsamūs vidaus sandorių būtinumo skaičiavimai. Daugiausiai – 4 ekonomiškai nepagrįsti vidaus sandoriai sudaryti su „Gelsauga“, po du – su Geležinkelių tiesimo centru (jų bendra vertė – 7,389 mln. eurų) ir „Geležinkelių projektavimu“, vienas – su Geležinkelių aplinkosaugos centru.
Nepakankamai pagrįsti buvo 9 iš 29-ių sandorių: po tris – su „Gelsauga“ ir Geležinkelių tiesimo centru, po vieną – su „Geležinkelių projektavimu“, Geležinkelių aplinkosaugos centru ir Vilniaus lokomotyvų remonto depu.
Dviejuose iš 20-ies vidaus sandorių – abu su „Gelsauga“ – išleistos lėšos buvo didesnės nei numatyta, 7 iš 21-o įgyvendinti ilgiau nei numatyta, iš jų trys – su „Gelsauga“, du – su Geležinkelių tiesimo centru, 1 – su „Geležinkelių projektavimu“.
Pasiūlymai – antrinėms įmonėms daugiau užsidirbti rinkoje
EY teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų stiprinti antrinių įmonių veiklą rinkoje, todėl rekomenduota nustatyti maksimalius jų iš geležinkelių gaunamų pajamų rodiklius (2008-2014 metais jos vidutiniškai sudarė 93 proc.), skatinti įmones uždirbti pajamas vietos bei tarptautinėse rinkose. Į antrinių įmonių valdybas siūlyta įtraukti nepriklausomus narius.
Be to, „Lietuvos geležinkeliams“ pasiūlyta daugiau pasitelkti savo pajėgumų arba išorinių tiekėjų, daugiau dėmesio skirti mažos vertės pirkimams – pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų, kompiuterių, foto technikos.
Žiniasklaida pastaruoju metu rašė apie neskaidriai skirstomą „Lietuvos geležinkelių“ paramą, vidaus sandorius ir partnerystę su Rusijos koncernu „Transmashholding“, iš kurio antrinės įmonės 2012-2013 metais geležinkeliai be konkurso pirko lokomotyvų važiuoklės rėmų už 44,92 mln. eurų. 15min rašė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ su antrinėmis įmonėmis 2011-2015 metais sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems neatskleidžiamiems subrangovams.
„Ernst & Young Baltics“ audito ataskaitoje – trys galimi įmonės veiklos modeliai
„Nesiimant reikšmingų pokyčių dėl bendrovės veiklos modelio, jei ji toliau vykdys didelės apimties investicinius projektus, kurių kofinansavimą bendrovė turi užtikrinti iš savų arba skolintų lėšų, ateinančiais metais bei ilgalaikėje perspektyvoje jos veikla bus nuostolinga, kapitalo grąža – neigiama“, – rašoma EY audito ataskaitoje.
Pirmasis scenarijus numato, kad jei bendrovė veiktų įprastai – įgyvendintų investicijų projektus, pavyzdžiui beveik 1,3 mlrd. eurų vertės „Rail Baltica“ projektą, valdydama krovinių, keleivių ir infrastruktūros departamentus, jos veikla per artimiausius 20 metų kasmet būtų nuostolinga, išskyrus kelerius metus, kai uždirbamas nedidelis pelnas.
Skaičiuojama, kad įmonė per metus patirtų vidutiniškai 14,5 mln. eurų, o iki 2035 metų sukauptas nuostolis siektų 275 mln. eurų. 2016-2035 metais įmonės nuosavas kapitalas, EY skaičiavimu, sumažėtų nuo 1,072 mlrd. eurų iki 810,9 mln. eurų.
Auditorių teigimu, tokiu atveju bendrovė kasmet vidutiniškai uždirbtų po 128,3 mln. eurų grynojo pelno ir iki 2035 metų sukauptų beveik 2,6 mlrd. eurų pelno, o nuosavas kapitalas padidėtų nuo 711,5 mln. eurų iki 4,241 mlrd. eurų.
Pagal antrąjį scenarijų iš įmonės įsipareigojimų būtų eliminuotos praeityje atliktos „Rail Baltica“ ir viešųjų logistikos centrų investicijos, o būsima „Rail Baltica“ nebūtų įtraukiama į planuojamas investicijas.
Tokiu atveju bendrovė nuo 2016 metų kasmet uždirbtų vidutiniškai 27,2 mln. eurų grynojo pelno, o iki 2035 metų sukauptas pelnas siektų 550,3 mln. eurų, nuosavas kapitalas padidėtų nuo 1,072 mlrd. iki 1,622 mlrd. eurų.
Trečiasis scenarijus numato, kad „Lietuvos geležinkelių“ finansiniai rezultatai koreguojami, eliminuojant jau atliktas „Rail Baltica“, viešųjų logistikos centrų bei kitas investicijas.
Auditorių teigimu, tokiu atveju bendrovė kasmet vidutiniškai uždirbtų po 128,3 mln. eurų grynojo pelno ir iki 2035 metų sukauptų beveik 2,6 mlrd. eurų pelno, o nuosavas kapitalas padidėtų nuo 711,5 mln. eurų iki 4,241 mlrd. eurų.
Rekomenduoja išgryninti įsipareigojimus, išspręsti kofinansavimą
Auditorių teigimu, siekiant subalansuoti įmonės įsipareigojimus, jos specialieji įsipareigojimai ir kitos viešos funkcijos, pavyzdžiui, keleivių pervežimas, infrastruktūros valdymas, strateginių objektų apsauga, turėtų būti aiškiai įvardintos, nustatyti aiškūs tikslai, kokybiniai rodikliai nei numatyti finansavimo šaltiniai.
Pasak EY analitikų, 2008-2014 metais nebuvo išspręstas ES lėšomis finansuojamų didelės vertės projektų kofinansavimo klausimas, kuris darė įtakos įmonės skolos lygiui, efektyvumui ir tvarumui.
„Projektų kofinansavimui bendrovė turėjo skolintis lėšų iš finansinių institucijų, kas labai paveikė jos skolos lygį – skolinto kapitalo dalis investicijų finansavime 2013 metais, palyginti su 2012 metais, išaugo nuo 8 proc. punkto iki 28,7 procento. Kofinansavimo klausimą rekomenduojame spręsti artimiausiu metu, kadangi tęsiant dabartinį investicijų finansavimo modelį ir atlikus planuojamas investicijas, ilgalaikėje perspektyvoje bendrovė veiks nuostolingai ir mažės jos kapitalas“, – rašoma dokumente.
Be to, „Lietuvos geležinkelių“ nuosavas kapitalas buvo formuojamas įnešant valstybės turtą, todėl pasiūlyta teisiškai įvertinti jo didinimą ES lėšomis, parengti alternatyvas. Nebuvo išspręstas ir keleivių vežimo subsidijavimas iš valstybės biudžeto, todėl auditoriai rekomendavo parengti ilgametę kompensavimo tvarką ir pasirašyti sutartį.
„Lietuvos geležinkelių“ ataskaitą EY pateikė balandžio 20 dieną. Ją užsakė ankstesnė geležinkelių administracija, kai bendrovei dar vadovavo S.Dailydka. Nertukus po jo pasitraukimo gruodžio pradžioje geležinkeliai pranešė stabdantys naujus vidaus sandorius.
