Nors didieji pramonės, energetinio ir technologinio sektoriaus žaidėjai jau kelis metus skambina pavojaus varpais, kad yra atsiradęs didelis kvalifikuotų specialistų deficitas, tačiau tik nedaugelis būsimų studentų į tai dar atkreipia savo dėmesį. Pasak Kauno technikos kolegijos direktoriaus Nerijaus Varno, daugelis jaunų žmonių savo karjerą turėtų planuoti analizuodami rinkos poreikį, o ne kadaise buvusių prestižinių specialybių sąrašus. Tai turėtų būti pirmasis kriterijus, norintiems sėkmingos karjeros.
„Renkantis specialybę pirmiausia reikia pradėti nuo rinkos analizės. Juk jau keletą metų iš eilės tarp labiausiai trūkstamų specialistų matome tas pačias profesijas – IT srities specialistai ir inžinerinių specialybių atstovai – kaip elektros energetikos specialistai, medžiagų apdirbimo ar paveldo statinių inžinieriai. Nors apie tai daug kalbame, tačiau rinka vis dar alkana, o šios srities darbuotojų poreikis tik didėja“, – sako N. Varnas.
Šiandien mes išgyvename techninių specialybių renesansą. Skaičiuojama, kad artimiausius tris metus Europos Sąjungoje (ES) inžinieriams planuojama sukurti daugiau nei 30 tūkstančių darbo vietų.
„Natūralu, kad IT ir inžinerinės profesijos kopia į populiariausiųjų bei geriausiai apmokamų specialybių lentelių pirmąsias vietas. Juk dauguma procesų automatizuojasi, o jiems valdyti reikalingi aukštos kvalifikacijos, naujos kartos specialistai, kurie geba komunikuoti keliomis kalbomis, supranta naujausias technologijas, gali patys rasti ir pasiūlyti geriausią problemos sprendimo būdą“, – teigia N. Varnas.
Specialisto teigimu, Lietuvai pradėjus dideliais žingsniais žengti nepriklausomos energetikos link, rinkoje pradėjo ryškėti ir didėti ypač šio sektoriaus darbuotojų stygius.
„Šiandien rinkoje yra jaučiamas elektros energetikos specialistų deficitas. Lietuva vaduojasi iš elektros rinkos monopolijos, dalyvauja Šiaurės šalių elektros biržoje „Nord Pool Spot“, stato naujas jungtis su Lenkija ir Švedija. Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius „Lesto“ iki 2025 metų į išmaniojo tinklo projektus ketina investuoti apie 34 mln. eurus. Taip pat apie 511 mln. eurų bendrovė ketina skirti tinklo atsparumo klimato reiškiniams didinimui. Visiems šiems darbams atlikti reikalingi kvalifikuoti specialistai. Darbuotojų ieško ir yra pasiryžę į juos investuoti ir „Lietuvos energija“, kuri vykdo kogeneracinių jėgainių projektą ir tam įsteigė dvi naujas kompanijas. Kauno technikos kolegija ruošia šios srities, elektros energetikos, specialistus bei glaudžiai bendradarbiauja su didžiausiomis Lietuvos įmonėmis, kurios jau šiandien laukia praktikantų ir būsimų specialistų, kurie, parodę savo įgūdžius ir norą, turi dideles galimybes pasilikti dirbti“, – elektros energetikos specialistų poreikį patvirtina N. Varnas.
Pasak KTK direktoriaus, Lietuva yra patvirtinusi elektros perdavimo tinklo 10 metų plėtros planą 2013–2022, kuriam skirti 3 mlrd. litų. Tačiau tai tik keli pirmieji augančio Lietuvos elektros energetikos sektoriaus projektai, todėl akivaizdu, kad specialistų deficitas tik didės.
