Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį atmetė verslininkus sukčiavimu kaltinusių prokurorų skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės teismų pernai priimtus sprendimus – jais verslininkai buvo išteisinti.
Bylos duomenimis, A.Tumos valdyta „Julidona“, kuriai vadovavo J.Semaška, 2013 metais įsigijo dyzelinio kuro iš dviejų susijusių Latvijos bendrovių. „Julidona“ dalį kuro pagal jį tiekusios vienos Latvijos bendrovės rekomendaciją pardavė fiktyviai Lenkijos įmonei – ši atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga „Julidonai“ apie 740 tūkst. JAV dolerių.
Likęs kuras, pateiktas antros Latvijos bendrovės, buvo parduotas kitoms Lenkijos įmonėms, kurios už jį atsiskaitė, tačiau šįkart „Julidona“ ne iki galo atsiskaitė su Latvijos įmone, liko jai skolinga 740 tūkst. JAV dolerių, kuriais anksčiau laiko gražino paskolas A.Tumai, „Kaminerai“ ir verslininko žmonai.
Prokurorai A.Tumą ir J.Semašką kaltino sukčiavimu, skolininko nesąžiningumu ir nusikalstamu bankrotu. Anot jų, tokiais veiksmais Latvijos įmonei buvo padaryta 598,3 tūkst. eurų, o kitiems „Julidonos“ kreditoriams – 149,5 tūkst. eurų žala.
LAT konstatavo, kad „Julidonai“ parduoti kurą fiktyviai Lenkijos įmonei rekomendavo su abiem Latvijos bendrovėmis susiję žmonės, kurie taip pat aiškinosi, kodėl lenkai neatsiskaito, siekė taikiai išspręsti skolos klausimą ir tik nesutarus prasidėjo teisminiai procesai.
„Neatsiskaitydami už dalį pagal sutartis „Julidonai“ patiekto dyzelinio kuro jokios esminės apgaulės A.Tuma ir J.Semaška nenaudojo, todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad vien neatsiskaitymas laiku negali būti pripažįstamas turtinės prievolės išvengimu apgaule ir kvalifikuojamas kaip sukčiavimas“, – teigiama LAT pranešime.
Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad „Julidonos“ anksčiau laiko grąžintų paskolų ir su tuo susijęs kreditorių teisėtų interesų klausimas pirmiausiai turi būti ginami civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o baudžiamoji atsakomybė dėl skolininko nesąžiningumo gali būti taikoma tik kaip kraštutinė (ultima ratio) priemonė.
„Bylos duomenys patvirtino, jog kreditoriaus ir skolininko tarpusavio santykiai proceso metu buvo išspręsti, todėl minėta (ultima ratio) priemonė buvo perteklinė“, – nurodė LAT.
Jis taip pat pažymėjo, kad „Julidonos“ bankrotą lėmė ne blogas įmonės valdymas, o objektyvios aplinkybės – kai už patiektą kurą iki galo neatsiskaitė Lenkijos įmonė, todėl kaltinimai dėl nusikalstamo įmonės bankroto taip pat yra nepagrįsti.
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
