15min pasiekusi nuomonė, įvardinta kaip „Visa tiesa apie šalia „Barclays“ atsivėrusią smegduobę ir nuotekų avariją“, perša mintį, kad avarijos pasekmės galėjo būti kur kas mažesnės, jeigu būtų imtasi tinkamų priemonių likviduojant padarinius.
„Kalėdiniu laikotarpiu Vilniuje prie „Barclays“ sprogus vamzdžiui, atsivėrė smegduobė. Sprendžiant avariją – visos nuotekos, tekėjusios iš vamzdžio, nuleistos į Nerį. Kartais privalai sudėti mintis ant balto popieriaus lapo ir pasakyti tiesą, nuo kurios šiandien slapstosi visi šios srities ekspertai. Mano patirtis dirbant sektoriuje, susijusiame su vandentiekiais ir nuotekomis, skaičiuojama dešimtmečiais.
-
Milžiniška smegduobė Vilniaus centre: meras prašo nenaudoti vandens, nes gali ištikti ekologinė nelaimė
-
Avarija Vilniuje likviduota – nuotekų sistema vėl veikia, į Nerį galėjo patekti apie 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų
-
„Green Hall 3“ automobilių aikštelės statytojai nori nepriklausomos ekspertizės dėl smegduobės
Visgi, norėčiau likti anonimu – tikrai nesu tūkstantinius atlyginimus gaunantis sostinės meras ar įmonės direktorius, kaip ir Jūs, privalau galvoti, kaip išlaikyti savo šeimą. Matydamas, kaip stipriai siekiama nutildyti visus, kažką suprantančius šioje istorijoje, nusprendžiau pasidalinti tiesa, kurios nepripažins jokios „nepriklausomos“ komisijos. Dar daugiau, nei Vilniaus meras Remigijus Šimašius, nei „Vilniaus vandenys“ atsakomybės prieš vilniečius neprisiims ir neatsiprašys. Taigi, kas iš tikrųjų tie kaltieji, kurie turėtų prisiimti atsakomybę dėl visos šios situacijos ir, kas buvo padaryta blogai“, – taip savo ilgą ir išsamų aiškinimą pradeda žmogus, kurio pavardė redakcijai žinoma.
Neužtikrino apsaugos?
Jo teigimu, pirmiausia reikėtų žiūrėti į „Vilniaus vandenis“: tai šios įmonės specialistai ruošia objekto technines sąlygas, pagal kurias projektuotojai rengia projektus, kuriuos tikrina ir tvirtina „Vilniaus vandenų“ specialistai, o visas projektas sukeliamas į duomenų bazę „Infostatyba“.
„Joks „Vilniaus vandenų“ specialistas, suvokiantis, ką daro, ant šio projekto negalėjo pasirašyti, nes projektas prieštaravo galiojantiems saugumo reikalavimams. Iškyla galimos korupcijos įtarimai, nes Upės gatvės projekte buvo neužtikrintos tinklų apsaugos zonos. Paprastai kalbant 10 metrų nuo vamzdžio į abi puses nebuvo galima vykdyti jokių darbų – tai vamzdžio apsaugos zona. Tą akivaizdžiai galima matyti ir nuotraukose – nuo nutiestų vamzdžių nėra išlaikyti reikalingi atstumai. Dėl to buvo neužtikrinta būtina kanalizacijos vamzdynų apsauga ir išliko padidinta avarijos rizika“, – tvirtinama nuomonėje.
Tačiau „Vilniaus vandenys“ šį teiginį atmeta. Kaip 15min teigė bendrovės Komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis, statyti statinius galima ir arčiau nei 10 metrų nuo tokio tipo vamzdyno.
„Tačiau tokiu atveju galioja specialūs reikalavimai. O pagrindinis iš jų – projekte turi būti paskaičiuotos galimos apkrovos vamzdžiams bei numatyti atitinkami techniniai sprendimai juos apsaugoti. Atstumas nuo nuotekų tinklų iki Upės gatvėse vykdytų statybų buvo maždaug 2,5 metro“, – sakė jis.
Įtakos galėjo turėti pertvarka
Negali elektrikas pradėti vadovauti gamybos tarnybai, negali klientų aptarnavimo specialistas pradėti dirbti su skaitliukais – tai nėra ta įmonė, kuri gali efektyviai veikti be savo srities ekspertų.
Kitas dalykas – kilo klausimų dėl specialistų profesionalumo „Vilniaus vandenyse“. Esą neseniai įvykdyta „Vilniaus vandenų“ reorganizacija, pasikeitė vadovai, visa įmonės struktūra.
„Deja, bet įmonei padaryta daugiau žalos nei naudos. Tikrai negali elektrikas pradėti vadovauti gamybos tarnybai, negali klientų aptarnavimo specialistas pradėti dirbti su skaitliukais – tai nėra ta įmonė, kuri gali efektyviai veikti be savo srities ekspertų“, – žeriami priekaištai „Vilniaus vandenims“ ir pertvarką juose sumaniusiai Vilniaus m. savivaldybei.
Pasak prisistatyti nenorėjusio, bet, atrodytų, išties gerai sritį išmanančio žmogaus, viena iš pagrindinių tiek „nekokybiško avarijos likvidavimo“, tiek pačios avarijos priežasčių buvo „ši neprofesionali įmonės reorganizacija“.
„Paminėsiu tik vieną atvejį, tiesiogiai susijusį su Upės gatvės avarija: ankščiau „Vilniaus vandenyse“ savitakinius nuotekų tinklus koordinavo nuotekų tinklų skyrius, spaudiminius nuotekų tinklus ir nuotekų siurblines – nuotekų stočių skyrius. Po reorganizacijos šios funkcijos sujungtos, dabar savitakinius ir spaudiminius nuotekų tinklus kuruoja vienas nuotekų tinklų skyrius.
Nuotekų stočių skyrius aptarnauja tik nuotekų siurblines ir nė vienas šio skyriaus darbuotojas nebuvo pervestas į nuotekų tinklų skyrių kaip specialistas žinantis, kaip eksploatuoti spaudiminius nuotekų tinklus su visa jiems priklausančia įranga. Darbuotojai, prižiūrintys nuotekų tinklus, du kartus per metus pagal grafikus privalo patikrinti, apeiti nuotekų tinklus, surašyti defektus, trūkumus.
Tikėtina, kad patikra nebuvo atlikta, nes darbuotojai nematė, kad vykdomi kasimo darbai spaudiminių nuotekų tinklų zonoje. Kyla klausimas kodėl? Nenustebčiau, kad po skyrių apjungimo ir specialistų sumažinimo likę darbuotojai net nežino, kur tinklai praeina. Reikia suprasti, kad žmogus, dirbantis su savitakiniais tinklais, nieko nesupras apie spaudiminius. Tai skirtingos sritys, skirtinga darbo specifika, ir taip, iki tol tą darė skirtingi žmonės, kol neatėjo „profesionalūs vadybininkai“ ir nusprendė viską supaprastinti ir sujungti, sumažinti. Efektyviai, profesionaliai ir kokybiškai nebeprižiūrint spaudiminių tinklų iškyla grėsmė, kad tokios avarijos ne tik kad pasikartos, bet gali netgi būti dažnos“, – apie nelaimės priežastis ir netinkamą pasekmių likvidavimą kalbama komentare.
Teigia specialistų neatleidę
„Vilniaus vandenis“ paliko daugiausiai vidutinio lygmens vadovai ir sargai, valytojai ir pan. O absoliuti dauguma specialistų tęsia savo darbą.
„Vilniaus vandenys“ ir šioje situacijoje turi ką atsakyti: „Praėjusių metų viduryje įvykus struktūriniams pokyčiams „Vilniaus vandenis“ paliko daugiausiai vidutinio lygmens vadovai ir atsisakyta įvairias pagalbines funkcijas vykdžiusių darbininkų, tokių kaip sargai, valytojai ir pan. O absoliuti dauguma specialistų, inžinierių, šaltkalvių ir klientų aptarnavimo specialistų tęsia savo darbą. Praėjusią savaitę buvo paskelbti įmonės finansiniai praėjusių metų rezultatai, kurie parodė, kad įvykdyti struktūriniai ir vadybiniai pokyčiai ženkliai sustiprino įmonę finansine ir efektyvaus valdymo prasme.“
Avarijos likvidavimo klaidų laiške irgi pateikta ne viena. Pagrindinis priekaištas tenka politikams, nes esą būtent jie priėmė sprendimą, nors taip neturėtų būti: „Todėl pasirinktas tikrai blogiausias ir lengviausias likvidavimo būdas. Būdai, kaip galėjo būti likviduota ši avarija: pirma, mobilizuojant specialiąsias mašinas, galinčias siurbti nuotekų vandenį. Sudarius taškų žemėlapį, tos mašinos išpilti nuotekas galėjo į nuotekų kolektorius Pakalnės, Birutės gatvėse. Taip visos pagrindinės nuotekos būtų išvežtos. Antra, jie galėjo uždaryti nuotekų tinklus, tokiu atveju nuotekos kauptųsi siurblinėse. Šio laiko pilnai būtų užtekę likviduoti avariją.
Trečia, galima buvo organizuoti nuotekų permetimą kilnojamų siurblių pagalba. Tokių siurblių UAB „Vilniaus vandenys“ turi. Kodėl tai nebuvo daroma? Todėl, kad neliko specialistų, kurie dirbo su tais siurbliais. (…) Ketvirta, išjungti vandens tiekimą. Viskas priklauso nuo pasirinkto modelio, kaip pvz., gali būti sumažinus spaudimą nutrauktas vandens tiekimas viršutiniuose aukštuose, tačiau tiekiama žemuosiuose. Ši sistema neveikia principu – užsukau kranelį ir viskas sustoja, nes specialistai sistemą gali kontroliuoti pagal poreikius ir situaciją. Mano, kaip specialisto manymu, reikėjo taikyti visus tris ankščiau išdėstytus būdus kartu. Iškilus būtinybei panaudoti ir ketvirtą būdą. Penktas ir pats paskutinis variantas, kurį galima pasirinkti tik kraštutiniu atveju, yra avarinis nuotekų išleidimas. Ši sprendimą ir pasirinko Vilniaus valdžia.“
Tyrimas nebaigtas
Atsakomybės pasiskirstymas ir nuostolių dengimas turėtų atrodyti taip: „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus miesto savivaldybė – 70 proc., likusi – darbus vykdžiusios bendrovės dalis.
Tačiau „Vilniaus vandenys“ turi savo paaiškinimą: „Upės gatvėje esančios „Vilniaus vandenų“ nuotekų siurblinės projekte numatyta, jog siurblinės avarijų atvejais – dingus elektros energijos tiekimui, sugedus elektros varikliams, siurbliams ar nepavykus jų paleisti – nuotekos automatiškai būtų pašalinamos iš siurblinės ir ji nebūtų užsemiama.
Nuotekos pradeda kauptis siurblinėje ir įvykus avarijai magistraliniuose spaudiminiuose nuotekų vamzdynuose. Remiantis šia schema, nuotekoms siurblinėje pasiekus atitinkamą lygį, jos automatiškai per avarinį išleidimo vamzdį pradeda tekėti į upę. Dėl šios priežasties buvo labai svarbu kaip galima greičiau atstatyti nutrauktus vamzdžius. Taip pat buvo imtasi priemonių dalį nuotekų nukreipiant kitais vamzdynais, kiek tai įmanoma technologiškai.“
Specialus tyrimas, kuris turėtų tiksliai ir išsamiai atsakyti į visus su avarija susijusius klausimus, tebevyksta. Tikimasi, kad išvados jau bus po kelių savaičių. Tačiau anonimu norėjęs išlikti specialistas jau turi savas išvadas. Jo teigimu, atsakomybės pasiskirstymas ir nuostolių dengimas turėtų atrodyti taip: „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus miesto savivaldybė – 70 proc., likusi – darbus vykdžiusios bendrovės dalis.
Statybos leidimas verslo centro „Green Hall 3“ požeminei automobilių stovėjimo aikštelei išduotas praėjusių metų gruodžio 13-ąją. Leidimą Vilniaus miesto savivaldybė išdavė bendrovei „Upės projektai“, priklausančiai verslininko Arūno Martinkevičiaus koncerno SBA valdomai įmonei „Urban Inventors“.
