Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis BNS patvirtino, kad kelių priežiūros įmonių pertvarka baigta spalio pabaigoje, kitą savaitę numatoma surengti pertvarkai skirtą spaudos konferenciją.
Apie numatomą įmonių pertvarką susisiekimo ministras Rokas Masiulis pranešė vasarį. Tuomet jis teigė, kad pertvarka brendo jau seniai, nes įmonėse buvo daug korupcijos apraiškų.
„Ši reforma brendo visą nepriklausomybės laikotarpį, iki šiol jai pritrūko politinės valios. Turime informacijos apie artimų šeimos narių įdarbinimą tose įmonėse, turime Viešųjų pirkimų tarnybos informaciją apie neskaidrius viešuosius pirkimus, matome neefektyvų valstybės turto valdymą, kai iki regiono ribos nuvalomi keliai, o toliau nėra valoma. Kiekvienas regionas gyvena kaip atskira kunigaikštystė, atskira karalystė. Tie dalykai turi keistis, tai nėra moderni Lietuva, turime eiti į priekį ir statyti savo šalį kitais principais“, – tuomet sakė R.Masiulis.
„Puotos, medžioklės buvo klasikinis šitų įmonių bruožas, net ginklų kolekcijos, nepažymėti prabangūs automobiliai – tai buvo šių įmonių kasdienybė. Tai nedaro garbės susisiekimo sektoriui, nedaro garbės mūsų valstybei“, – pridūrė ministras.
Į naują valstybės įmonę „Kelių priežiūra“ perkelta visa šiuo metu įmonių valdoma technika ir personalas, o kelių valdymas perduotas Kelių direkcijai. Susisiekimo ministerijos skaičiavimu, pertvarka leis sutaupyti iki 8,5 mln. eurų kasmet.
Spalio pradžioje Susisiekimo ministerija paviešino „Automagistralės“ audito rezultatus – paaiškėjo, kad įmonei padaryta daugiau nei 200 tūkst. eurų žalos, vadovybė pirko prabangius automobilius, kūrė fiktyvias pareigas, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų specialisto-sandėlininko padėjėjos, už įmonės pinigus vyko atostogų ir kitaip švaistė pinigus bei siekė asmeninės naudos. Neskaidrius „Automagistralės“ NT pirkimus tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Po atlikto audito kelių tvarkymo įmonėje „Utenos regiono keliai“ iš darbo atleisti giminės ryšiais susiję ir viešuosius bei privačius interesus supainioję septyni darbuotojai. Ministerija šiuo metu atlieka auditus ir kitose regioninėse kelių priežiūros įmonėse.
Vasaros pabaigoje Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcija pradėjo naujai nutiestų ir rekonstruotų šalies kelių auditą. R. Masiulis gegužę pranešė, kad šalies kelių tiesimo ir remonto įmonės iki tol galėdavo teisėtai kelio dangą paploninti net 10 centimetrų ir taip sutaupyti lėšų bei daugiau uždirbti – šis reikalavimas nuo gegužės sumažintas iki 3 centimetrų.
Gegužės pradžioje „Kauno regiono kelių“ vadovu paskirtas buvęs „Baltic Ground Services“ ir „Litexpo“ vadovas Darius Aleknavičius.
Rugsėjo pabaigoje E. Skrodenis pranešė nuo lapkričio vidurio paliekantis Kelių direkcijos vadovo postą. Tuomet jis BNS teigė, kad įgyvendino pagrindinius pokyčius, be to, išeiti į privatų verslą vilioja didesni atlyginimai.
Kelių priežiūros įmonės pirmąjį šių metų pusmetį gavo 38,124 mln. eurų pajamų – 2 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-birželį, kai jos buvo 37,391 mln. eurų. Įmonių normalizuotas grynasis pelnas (eliminavus turto mokesčio įtaką) per metus padidėjo 8,5 proc. iki 1,967 mln. eurų. Visose įmonėse birželio pabaigoje dirbo 2656 darbuotojai (2016-ųjų birželio pabaigoje – 2772).
