Per šių metų sausio–balandžio mėnesius Klaipėdos uoste iš viso perkrauta 11 mln. 66 tūkst. tonų krovinių.
Skystų krovinių, t. y. naftos produktų, aliejų, šių metų sausio–balandžio mėnesius perpilta 6 procentais mažiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį. Jų krova sudarė beveik 2,5 mln. tonų. Daugiau nei trečdalį šio segmento krovinių sudarė suskystintosios gamtinės dujos. Jų per 4 šių metų mėnesius krauta žymiai daugiau nei pernai.
Birių krovinių segmento krova, kurią daugiausia sudaro žemės ūkio produkcija, iškasenos ir statybinės medžiagos, 2023 m. sausį-balandį Klaipėdos uoste viršijo 3 milijonus tonų.
25 procentais šiame segmente sumažėjusią krovą, palyginus ją su praėjusių metų 4 mėnesiais, iš esmės vis dar lemia sankcijos įvairiems kroviniams, kurių pernai metų pradžioje dar nebuvo. Nelikus trąšų didžiąją dalį šio segmento krovos sudarė žemės ūkio produkcija, kurios krova šiemet ypač augo.
Generalinių krovinių, kuriems priskiriami kroviniai konteineriuose, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai, Klaipėdos uoste šį sausį–balandį krauta 6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šio segmento krova viršijo 5,5 milijono tonų, daugiausia tai konteineriai, ro-ro kroviniai. Krovinių konteineriuose (TEU) šių metų sausio–balandžio mėnesiais krauta 21 proc. daugiau nei pernai. Tiesa, tuščių konteinerių krovos kreivė statistikoje kilo aukščiau nei pilnų.
Klaipėdos uostas, žvelgiant į 2023 m. sausio–balandžio mėnesių krovos statistiką ir palyginus ją su aplinkiniais Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais, išlieka įsitvirtinęs 4-oje vietoje.
Šių metų sausį–balandį Klaipėdos uoste fiksuoti 1665 laivai (sausakrūviai, konteinervežiai, tanklaiviai, keltai, mažieji ir kt.), apsilankė 63 431 keleivis.