Vytautas Kavaliauskas dar rudenį draugės vardu iš „Gintaro baldų“ užsisakė baldus su pristatymu ir užnešimu į namus.
V.Kavaliauskas pasakojo, kad baldams atkeliavus, kurjeris padavė pasirašyti dokumentą, „kad baldus gavote“. Šeima taip ir padarė.
Vyras tvirtino jau renkant spintelę pastebėjęs, kad trūksta kelių smulkių sudedamųjų dalių ir kad pažeista jos plokštė. Vis dėlto kadangi dalys pigios, o plokštė buvo pažeista nematomoje vietoje, jis tvirtina nusprendęs nesivarginti su skundais.
Anot jo, kur kas daugiau problemų kilo su kita preke – už daugiau nei 300 eurų nusipirkta lova.
„Tačiau pradėjus pakuoti lovos dalis nustėrome, praktiškai visos plokštės buvo pažeistos“, – pasakojo jis.
V.Kavaliauskas teigė, kad nedelsiant susisiekė su pardavėju, tačiau įmonė kategoriškai atsisakė priimti pretenzijas, nes pirkėjai pasirašė prekių priėmimo aktą. Jame buvo parašyta ne tik tai, kad klientai prekes gavo, bet ir kad neturi pretenzijų dėl baldų kokybės.
Kaltina, kad parašą išviliojo gudraujant
Baldus pirkęs vyras tvirtino, kad prekes užnešęs kurjeris parašą po aktu gavo „gudravimo būdu“, nes žodžiu paprašė pasirašyti dėl to, „kad gavote prekes“ ties laukeliu „Prekes gavo“.
Ar tikrai baldus pristatę darbuotojai būtų mums leidę tai daryti ir lauktų kelias valandas, kol mes tai padarysime?
„Mums net nekilo mintis, kad gyvenant Lietuvoje, kur įmonės turėtų vadovautis aukščiausiais europietiškais kokybės ir moralės standartais, kai kurios įmonės stengiasi padaryti viską, kad tik tau įkištų šlamštą ir gudrumu išgautų parašą, kuriuo vėliau prisidengtų, kad už savo broką galėtų negrąžinti pinigų“, – kalbėjo V.Kavaliauskas.
Jis tvirtino net nesuprantantis, kaip galėjo vietoje patikrinti baldų kokybę.
„Išpakavus dalį dėžių iškart būtų užimtas visas kambarys, todėl prieš pakuojant kitas dėžes išpakuotus baldus reikės surinkti. Ar tikrai baldus pristatę darbuotojai būtų mums leidę tai daryti ir lauktų kelias valandas, kol mes tai padarysime?“, – klausė pašnekovas.
„Neskaito, ką pasirašo“
„Gintaro baldų“ atstovė Kristina Mažulė 15min tvirtino, kad laikosi bendrų rinkoje egzistuojančių taisyklių, jog vartotojas turi teisę patikrinti pristatomas prekes ir priimdamas jas patvirtinti, kad pretenzijų neturi.
Anot jos, tokios taisyklės leidžia apsidrausti nuo žmonių, kurie gali manipuliuoti, nori grąžinti jiems nepatikusias ar jų pačių apgadintas prekes.
Įmonė nurodė pasiūliusi klientui pakeisti pažeistas baldų dalis, tačiau jis tą padaryti atsisakė ir prašo grąžinti už prekę pinigus.
Kreipėsi į tarnybą, bet nieko nepešė
Nepavykus sutarti su baldų pardavėju, V.Kavaliauskas su drauge kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau nesėkmingai.
Tarnybos nutarime, kurį turi 15min, rašoma, kad pagal Lietuvoje galiojančias Mažmeninės prekybos taisykles, pirkėjas turi teisę apžiūrėti parduodamą prekę, o pardavėjas privalo sudaryti sąlygas tai padaryti.
Vis dėlto vartotojų teisių gynėjai teigia, kad iš esmės vien nuo vartotojo valios, suinteresuotumo ir aktyvių veiksmų priklauso, ar jis pasinaudos prekės patikrinimo teise, kadangi būtent jam įstatymai suteikia atitinkamą teisę, o ne pardavėjui nustato atitinkamą pareigą.
„Pažymėtina, kad pardavėjas iš esmės yra įpareigotas tik suteikti visas sąlygas pirkėjui atitinkama teise pasinaudoti, bet nėra įpareigotas savo iniciatyva pademonstruoti, patikrinti pirkėjo įsigyjamą prekę“, – rašoma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime.
„(...) vartotojui nepasinaudojus jam suteikiama daiktų patikrinimo teise vartotojas kaip apdairi ir rūpestinga sandorio šalis prisiima riziką, susijusią su prekės trūkumais“, – teigiama jame.
Institucija taip pat pabrėžia, kad pirkėjai nurodė prekių priėmimo metu galėję apžiūrėti tik lovos pakuotes, o tai suponuoja išvadą, kad jos pažeistos nebuvo.
Lova pirkėjams buvo pristatyta spalio 23 dieną, o į įmonę jie kreipėsi tik po trijų dienų, nurodydami lovos plokščių kampų lūžius.
Tarnyba atkreipia dėmesį ir į tai, jog lovos pakuotė plokščių mechaninių pažeidimų vietoje yra sugniuždyta bei matyti pjuvenų.
Komisija daro išvadą, kad lova įsigijimo metu išorinių defektų neturėjo ir buvo tinkamos kokybės.
„Atsižvelgiant į tai, kad priimdama lovą pakuočių išorės pažeidimų vartotoja nepastebėjo, laikytina, kad pakuotė su lovos detalėmis galimai krito būdama vartotojos žinioje“, – rašoma nutarime.
Anot jo, baldų pirkėjai savo sprendimu ir rizika patys pradėjo lovos surinkimo darbus, todėl pakuotė galėjo nukristi ir dėl neatsargaus surinkimo, pavyzdžiui, atrėmus į sieną, išslydus detalėms ir panašiai.
„Taigi, nesant kitiems, negu pateikti, įrodymams, Komisija daro išvadą, kad lova įsigijimo metu išorinių defektų neturėjo ir buvo tinkamos kokybės, o jos trūkumai atsirado lovai esant vartotojos žinioje, jai priėmus sprendimą pačiai surinkti lovą“, – konstatuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Skundų dėl baldų – keli šimtai
Tarnyba 15min informavo, kad šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais išnagrinėjo iš viso 229 ginčus dėl interjero reikmenų ir 322 ginčus dėl buitinės technikos. Dažniausiai vartotojai kreipiasi dėl minėtų prekių kokybės.
Apie puse atvejų ginčai yra išsprendžiami taikiai, vartotojui ir verslininkui susitarus, likusi dalis pasiskirsto apylygiai – vartotojų naudai arba nenaudai.
Iš viso dėl „Gintaro baldų“ kokybės šiemet į instituciją kreipėsi 20 nepatenkintų žmonių.
Nekomentuodama konkretaus skundo tarnyba nurodė, kad vartotojo pasirašytas prekių priėmimo aktas yra vienas dokumentų, kurie turi didelę reikšmę galutinio sprendimo dėl ginčo priėmimui.
Vis dėlto sprendimai priimami „įvertinus visus ginčo nagrinėjimo metu teiktus ginčo šalių įrodymus bei paaiškinimus, nustatytas faktinės aplinkybes bei kitus surinktus įrodymus“, teigiama pateiktame atsakyme.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teigia, kad siekiant išvengti ginčų dėl mechaniškai pažeistų ar nekokybiškų prekių pristatymo į namus, vartotojams visuomet pataria apžiūrėti prekę bei jos pakuotę prieš priimat ją iš kurjerio ir neskubėti pasirašyti dokumentų.
„Laiku neapžiūrėjus prekių vėliau yra labai sudėtinga įrodyti, kad šie trūkumai atsirado iki prekių perdavimo vartotojui momento“, – tvirtina tarnyba.
„Vartotojui nepasinaudojus jam suteikiama daiktų patikrinimo teise, vartotojas, kaip apdairi ir rūpestinga sandorio šalis, prisiima riziką, susijusią su prekės trūkumais“, – rašoma atsakyme.
Įvertino praktiką
Vartotojų teisių apsaugos srityje besispecializuojanti advokatė Akvilė Bužinskaitė teigia, kad vartotojas turi galimybių ginčyti prekių kokybę, net jeigu prekių priėmimo akte pasirašė ir po sakiniu, jog dėl kokybės pretenzijų neturi.
„Vieni prekių trūkumai gali būti akivaizdūs, o kitus pirkėjas (vartotojas) gali pastebėti tik vėliau, pavyzdžiui, išpakavęs visas prekės dalis ar pradėjęs ją naudoti (paslėpti prekės trūkumai). Paslėpti trūkumai paprastai nėra matomi, net ir tinkamai apžiūrėjus prekę, tad vartotojui prekė iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tinkama“, – 15min sakė „Triniti Jurex“ kontoroje dirbanti teisininkė.
Tiesa, ji teigė, kad vartotojas gali ginčyti prekių kokybę net ir tuo atveju, jeigu priėmė ją su akivaizdžiais trūkumais, tačiau prastą kokybę įrodyti tada yra sunku.
Advokatė atkreipia dėmesį, kad per koronaviruso pandemiją prekių vežėjai ar kurjeriai vengia tiesioginio kontakto ir dažnai palieka prekes pirkėjo nurodytoje vietoje, kad ir prie buto durų ar kieme.
Anot jos, tokiu atveju net ir pastebėjęs akivaizdžius trūkumus, pirkėjas dažnai negali atsisakyti priimti pristatytos prekės ir iš karto grąžinti ją vežėjui, kurjeriui ar pažymėti apie trūkumus prekių pristatymo dokumentuose. Vis dėlto tai nepanaikina pirkėjo teisės reikšti pardavėjui reikalavimus ir pretenzijas dėl prekių kokybės.
A.Bužinskaitės paklausėme, į kokius svarbiausius argumentus ir aplinkybes atsižvelgia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei teismai, vertindami į V.Kavaliausko situaciją panašius ginčus dėl pristatomų prekių kokybės.
Ji išvardijo šiuos:
- Ar trūkumai buvo akivaizdūs ir pirkėjas juos iš karto galėjo matyti (tuomet, kaip minėta, pirkėjas turi įrodyti, kad jam pristatyta prekė jau buvo netinkamos kokybės ir trūkumai atsirado ne dėl netinkamo jos naudojimo);
- Ar prekės pristatymo metu nebuvo pažeista jos pakuotė (tačiau pažeista pakuotė ne visuomet reiškia, kad ir joje esanti prekė turi trūkumų);
- Per kiek laiko pirkėjas informavo pardavėją apie pastebėtus trūkumus;
- Ar pirkėjas galėjo tinkamai apžiūrėti prekę jos perdavimo metu ir jam nebuvo trukdoma;
- Ar pardavėjo pirkimo – pardavimo taisyklės, pirkimo – pardavimo sutartis ar kita informacija, surašyti tinkamai, jų sąlygos aiškios ir suprantamos;
- Kokios buvo prekių perdavimo aplinkybės (pavyzdžiu, perdavimas be kontakto ar pan.).
