Beveik 6 procentus šalies BVP sukuriančios IT įmonės Baltarusijoje dėl neramumų šiuo metu perkelia savo darbuotojus į artimas užsienio šalis ar ketina tai daryti artimiausiu metu. Šalyje veikia apie 1500 šios srities įmonių, ir jas jau pradėjo vilioti Latvijos, Ukrainos vyriausybės.
Lietuva kol kas vangiai atveria duris nuo represijų bėgančiam IT verslui – palengvino tik atvykstančių humanitariniais tikslais sąlygas. Lietuvoje gyvenantis baltarusis sako nerekomenduojantis tautiečiams keltis čia dėl sunkiai gaunamų leidimų ir bankų, kurie atsisako atidaryti sąskaitas.
Britai iškėlė į Ukrainą
Britų IT kompanija „Godel Technologies“ nusprendė apsaugoti savo darbuotojus Minske ir perkelti juos neribotam laikui į Ukrainą po to, kai kasdien būdavo atjungiamas internetas per protesto akcijas.
„Tokį sprendimą priėmėme dėl rizikos minimizavimo ir padėties šalyje, taip pat dėl interneto atjungimo per keletą dienų, kas paveikė mūsų darbą, bendravimą su klientais. Dėl to patyrėme finansinių nuostolių“, – pranešė kompanijos atstovai.
Viena pirmųjų apie išsikėlimą paskelbė ir kompanija „Viber“.
„Mes negalime investuoti į šalį, kurioje žmonės gyvena baimėje“, – sakė kompanijos „Rakuten Viber“ vadovas Djamelis Agaya, pranešęs apie biuro Minske uždarymą.
Viena iš sprendimo priežasčių – uniformuotų žmonių įsiveržimai į „Yandex“ ir „Uber“ biurus Minske. Taip pat buvo sulaikyti keli „Viber“ darbuotojai. Vienas buvo paleistas, o kitas atsidūrė ligoninėje su rimtais sužalojimais.
-
Baltarusijos teisių gynėjai praneša apie 50 žmonių areštą po antradienio mitingų
-
Analitikai: beprecedenčio Baltarusijos protestų judėjimo laukia sunki kova
-
Garsiosios nuotraukos iš Minsko istorija: saugumietis sako, kad gelbėjo apsvaigusį vyruką, bet jis buvo blaivas
-
Dėl dainos „Peremen!“ renginyje Minske persekiojami baltarusiai atvyko į Lietuvą
-
Minskas sako pasirengęs dialogui dėl padėties šalyje, bet „be grasinimų ir kišimosi“
Beje, „Yandex“ paskelbė taip pat evakuojanti savo darbuotojus į Rusiją, o tie, kurie nesutiko palikti Baltarusijos, buvo pervežti į naujas darbo ir gyvenimo vietas už miesto. Taip pasielgta po kratų kompanijos biure.
Baltarusių gigantas pasiūlė apsispręsti
Baltarusijos IT verslo pasididžiavimu laikoma žaidimų kūrimo kompanija „Wargaming“ jau pasiūlė darbuotojams: „Jeigu jie jaučia pavojų, gali būti perkelti laikinai dirbti užsienyje.“
Kompanijos vadovas Viktoras Kislij kreipėsi laišku į darbuotojus, kuriame pripažino, kad „kuriamas planas dėl darbuotojų ir jų šeimos narių perkėlimo į kitas šalis“. Kaip variantai yra įvardijami Kijevas, Kipras, Sankt Peterburgas ir kitos užsienio vietovės.
Didžiausios Baltarusijos IT bendrovės EPAM kompanijos vadovai darbuotojams pasiūlė rinktis – Lenkija arba Lietuva, rašo tut.by.
„Mes aktyviai vertiname darbuotojų pageidavimus perkelti darbuotojus į biurus kitose šalyse“, – sakoma bendrovės pranešime. Tiesa, pandemijos suvaržymai kiek lėtina šiuos žingsnius.
Primename, kad išorines IT paslaugas atliekanti „EPAM Systems“ yra viena pirmaujančių tokio tipo kompanijų pasaulyje, o „Fortune 100“ ją 2019 metais išrinko į greičiausiai augančių įmonių sąrašą.
Beje, trečiadienį kompanijos viceprezidentas Maksimas Bogrecovas paskelbė, kad jungiasi prie opozicinės koordinacinės tarybos, kurią subūrė šiuo metu Lietuvoje esanti Sviatlana Cichanouskaja. Kai kurie tarybos nariai jau buvo sulaikyti ir apklausti, jie yra persekiojami, tad panašu, kad viena sėkmingiausių Baltarusijos IT įmonių nemato savo ateities dabartinėje šalyje.
Apie apsisprendimą iškelti darbuotojus į kitas šalis pranešama kasdien. „PandaDoc“ įkūrėjas Mikita Mikado tut.by pasakojo, kad Minsko biure buvo atlikta darbuotojų apklausa – 83 proc. darbuotojų pareiškė norą būti perkelti į kitą šalį.
Latvijos ministras pakvietė asmeniškai
Kai kurios šalys jau pradėjo vilioti baltarusių IT įmones perkelti jų verslą. Viena pirmųjų – Latvija.
Šios šalies vidaus reikalų ministras Sandis Girgensas pareiškė, kad Baltarusijos įmonės, susidūrusios su represijomis, gali perkelti savo veiklą į Latviją.
„Jeigu dabartinė situacija nesikeis arba dar pablogės ir prievarta prieš visuomenę toliau bus tęsiama, aš norėčiau pakviesti Baltarusijos kompanijas, ypač IT srities, perkelti savo operacijas į Latviją“, – pareiškė jis.
IT specialistams žadamos lengvesnės įdarbinimo ir leidimų gyventi išdavimo procedūros. Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė kol kas nepasisakė.
Ukraina siūlo „daugiau nei tūkstantį“ darbo vietų Kijeve ir Zaporožėje baltarusiams iš IT kompanijų.
Dalis ekonomikoje – ypač didelė
Tokios IT specialistų ir verslo vilionės – lengvai paaiškinamos. IT sfera Baltarusijoje turi didelę įtaką šalies ekonomikai.
Kaip rašo minskdialogue.by, 2019 metais Baltarusijoje dirbo 54,2 tūkst. IT specialistų, veikė apie 1500 IT kompanijų. 2018 metais jos sukūrė 5,7 proc. BVP, o tai beveik prilygsta miškų ir žemės ūkiui (6,4 proc.).
Šių metų pradžioje prognozuota, kad IT sritis Baltarusijoje sukurs apie dešimt procentų šalies BVP, taigi pervilioti baltarusiškas IT kompanijas į savo šalis nori vis daugiau kaimyninių valstybių.
Tiesa, Lietuvai tai gali būti sunkiau nei kitoms šalims – trečiųjų šalių piliečiai kritikuoja mūsų šalies migracijos politiką, sudėtingą leidimų dirbti ir gyventi išdavimo tvarką.
Baltarusis į Lietuvą nekviečia: per daug sudėtinga
Vilniuje IT kompaniją seniau įkūręs ir čia gyvenantis baltarusis Aleksas Mauzonas sako esąs skeptiškas dėl to, ar Lietuvai pavyks privilioti daug IT kompanijų.
„Aš mielai įdarbinčiau savo tautiečius čia, bet dabartinė Lietuvoje tvarka ir bankų pozicija verčia mane siūlyti baltarusiams dirbti kitur arba per atstumą“, – 15min sakė jis.
Baltarusis minėjo sudėtingą leidimų išdavimo tvarką Migracijos departamente, be to, baltarusiams atsidaryti sąskaitą Lietuvos komerciniuose bankuose yra sudėtinga.
„Bendrauju su startuoliais iš Rytų Europos ir matau, kad bankai Lietuvoje nenori padėti atidaryti sąskaitų. Kaip startuoliai čia gali vystyti veiklą, jei net sąskaitos negali atsidaryti?“, – stebėjosi A.Mauzonas. Todėl jis niekam nepataria perkelti verslo į Lietuvą dėl šių priežasčių.
Bankai kol kas tvarkos nekeičia
Bankų pozicija dėl baltarusių kol kas nesikeičia.
„Šią dieną Baltarusijos piliečiams taikomos tos pačios sąlygos, kaip ir visiems trečiųjų šalių piliečiams. Asmuo turi turėti ryšį su Lietuva ir pagrįsti sąskaitos turėjimo tikslą“, – 15min sakė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
SEB atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė taip pat minėjo, kad sąskaitų atidarymo procesas užsienio šalių piliečiams lieka nepatikęs.
"Bankas, vykdydamas įstatymuose įtvirtintus reikalavimus gali paprašyti kliento pateikti papildomų dokumentų ir paaiškinimų, kurie padėtų įvertinti anksčiau minėtas sąskaitos atidarymo aplinkybes ir tinkamai įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“, – teigiama jos komentare.
Tiesa, kiekvienas sąskaitos atidarymo atvejis yra skirtingas, nes skiriasi sąskaitos atidarymo aplinkybės, akcininkų struktūra (jei sąskaitą atidaro įmonė), lėšų šaltiniai. Dėl šios priežasties, tam tikrais atvejais klientų prašoma pateikti daugiau papildomos informacijos.
"Klientų, susijusių su trečiosiomis šalimis atveju, informacijos surinkimas ir patikrinimas neretai būna sudėtingesnis, todėl didėja tikimybė, kad finansų įstaiga prašys daugiau ir didesnės apimties papildomos informacijos", – pridūrė banko atstovė.
Palengvino tik kai kuriems
Lietuvos valdžia kol kas palengvino tik baltarusių atvykimą į Lietuvą humanitariniais tikslais. Tuo jau pasinaudojo apie 20 kaimyninės šalies piliečių, dar 11 baltarusių pasiprašė politinio prieglobsčio, paskelbė Migracijos departamentas.
Departamento duomenimis, per pastarąsias tris savaites prašymų gyventi Lietuvoje skaičius išliko stabilus.
Rugpjūčio 17–21 d. 152 Baltarusijos piliečiai pateikė prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 10–14 d. prašymus pateikė 142 Baltarusijos piliečiai, o rugpjūčio 3–7 d. – 155 Baltarusijos piliečiai.
„Atsižvelgus į pastarąsias tris savaites Baltarusijos piliečių teiktų prašymų išduoti leidimų skaičių, negalima teigti, jog šių prašymų skaičius būtų žymiai išaugęs“, – teigiama Migracijos departamento atsiųstame komentare. Tai rodo, kad kol kas Baltarusijos IT kompanijų perkėlimas į Lietuvą dar neprasidėjo.
Prognozuoja, kad daugiausia išsikels į Lenkiją
Žinomas IT ekspertas Marius Pareščius pastebi, kad baltarusiai dabar renkasi tarp trijų šalių, kur perkelti IT verslą – Lietuvą, Lenkiją ar Estiją. Pastaroji šalis, kaip prognozuoja M.Pareščius, pritrauks dešimtadalį išsikeliančių įmonių, Lenkija – 50–60 proc., likę pasirinks Lietuvą.
„Lietuva jiems patinka, bet Lenkija šiek tiek artimesnė dėl kalbos, mentaliteto. Mes taip pat kalbamės su baltarusių įmonėmis, kurios jau steigia čia biurus, kalbasi su buhalteriais. Iš čia jie planuoja aptarnauti visą Europą“, – 15min pasakojo M.Pareščius.
Pasak jo, kol kas iškeliamos kompanijų administracijos, bet ne IT darbuotojai. „Planuoja įsisteigti įmones ir iškelti darbuotojus su šeimomis čia, o visus programuotojus kol kas palieka ten, Baltarusijoje“, – pasakojo ekspertas.
Siūlo supaprastinti taisykles
Mindaugas Ubartas, „Infobalt“ asociacijos vykdomasis direktorius, įsitikinęs, kad įmonės steigimo paslaugos Registrų centre bei migracijos procedūros turėtų būti pritaikytos baltarusiams, t.y. surašyta baltarusių ar bent jau rusų kalba.
„Žmonių migracija yra ribojama perdėtai. Migracijos filtrai sustatyti taip, kad nebūtų praleidžiamas nė vienas nepatikimai atrodantis verslininkas ar specialistas. Bet tuomet tie pernelyg tankūs filtrai nufiltruoja ir tuos, kurie galėtų čia sėkmingai dirbti, kurti ir plėtoti verslus“, – sako jis.
Todėl turėtų būti įteisintos fast track (liet. trumpojo termino) migracijos procedūros IRT sektoriaus verslininkams, specialistams, mano jis.
„Jeigu įmonė pasiruošusi mokėti 3 kartus daugiau nei šalies vidurkis, nesulaukus neigiamo atsakymo per 5 darbo dienas iš migracijos ir užimtumo tarnybų, turėtų reikšti žalią šviesą“, – siūlo „Infobalt“ vykdantysis direktorius.
Ne mažiau svarbu atsikeliantiems baltarusiams – pagalba išsinuomojant būstą, susitvarkant visus reikalingus dokumentus, padedant susirasti darželius ir mokyklas vaikams, supažindinant su mokesčių, išmokų ir kitais reikalais.
