Informacija apie Baltarusijos įmonių pretenzijas paskelbta ES Oficialiame leidinyje.
MAZ ir „Belaz“ ieškiniuose kaip argumentą sankcijų atšaukimui nurodo neteisingus jų oficialius pavadinimus ES dokumentuose, o tai neva tinkamai neidentifikuoja jose nurodyto subjekto, apsunkina tikslų ginčijamų ribojančių priemonių apimties nustatymą. Be to, kaip teigia šios dvi įmonės, veiksmingos teisminės gynybos principą pažeidžiančiose ginčijamose sankcijose jų priežastys yra neesminės, faktiškai klaidingos ir nepagrįstos.
„Belaeronavigacija“ savo ieškinyje tvirtina, kad ginčijami ES Tarybos veiksmai neturi jokio faktinio pagrindo, ir reikalauja nesilaikyti proporcingumo principo dėl to, kad ginčijamos sankcijos gali kelti pavojų tarptautinių civilinės aviacijos skrydžių saugumui.
Europos Sąjunga, JAV, JK ir Kanada šių metų birželį išplėtė sankcijas Baltarusijai, reaguodamos į gegužės 27-ąją įvykusį incidentą, kai „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo priverstinai nutupdytas Minske. Tuomet Baltarusijos saugumo tarnybos sulaikė tuo lėktuvu skridusį baltarusių opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių ir jo draugę.
Naujieji suvaržymai, įskaitant taikomus svarbiems ekonomikos sektoriams, papildė virtinę kitų sankcijų Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui, paskelbtų po pernai rugpjūtį įvykusių rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai nepertraukiamai vadovaujantis lyderis. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais, o jų išprovokuotus kelis mėnesius trukusius beprecedenčius protestus Minsko režimas brutaliai malšino.