Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2013 09 05 /15:45

Baltijos šalių alaus rinka traukiasi, o daryklos priverstos keistis

Latvijos alaus darykla „Aldaris“ nusprendė gaminti tik išskirtinį aukščiausios kokybės alų, o alaus plastmasiniuose buteliuose gamybą iškelti į užsienį, portalo nozare.lv informaciją cituoja tv.net.lv. Tokį sprendimą esą lėmė alaus rinkos nuosmukis. Tokios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje bei Estijoje, bet šių šalių alaus bendrovės restruktūrizacijos neplanuoja.
Alus
Alus / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Alaus rinka Latvijoje, pernai mažėjusi 5 proc., šiemet turėtų trauktis dar 3 proc. Dėl to konkurencija tarp aludarių Latvijoje yra aštri ir dalis „Aldario“ produkcijos gamybos bus iškelta į motininės įmonės „Carlsberg“ fabrikus kitose Europos šalyse. Toks sprendimas esą padės „Aldariui“ išlaikyti lyderio pozicijas rinkoje.

Išskirtinio aukščiausios rūšies alaus segmentas Latvijoje nuolat auga. Nuo 2009 metų jis ūgtelėjo 50 proc. ir dabar sudaro apie 14 proc. rinkos.

„Aldario” permainos palies įmonės darbuotojus. Kiek darbuotojų turės palikti savo darbo vietas, kol kas dar nėra skelbiama. Esą ieškoma geriausio sprendimo darbuotojams. Ketinama sukurti apie 20 naujų darbo vietų, tačiau bendras darbuotojų skaičius tikriausiai bus mažesnis.

Rekonstrukcija „Aldariui“ kainuos 3 mln. eurų.

Estai pasirinko eksportą

Neigiamos tendencijos pastebimos ir Estijos alaus rinkoje. Tačiau pagrindiniai šalies aludariai tiki radę būdą ir toliau auginti pajamas ir pelną.

Estijos alaus rinkoje dominuoja du žaidėjai („A.Le Coq“ ir „Saku“), užimantys apie 80 proc. rinkos.

„A.Le Coq“ motininė kompanija – „Finnish Olvi“ – pranešė, kad įmonė Estijoje užima 40 proc. alaus rinkos. „A.Le Coq” pardavimai pernai augo milijonu eurų iki 41 mln. eurų.

Alaus darykla „Saku“, priklausanti „Carlsberg“ grupei, pernai alaus pardavė už 43,4 mln. eurų, – per metus alaus pardavimai išaugo 39 proc.

„Saku“ vadovas Margusas Kasteinas leidiniui „Postimees“ sakė, kad kompanijų sėkmę iš dalies lėmė eksportas.

„Nepaisant neigiamų Estijos alaus rinkos tendencijų, įmonėms pavyko eksportuoti daugiau produkcijos. Mūsų bendrovė šiemet tikisi alaus gamybos apimčių rekordo“, – sakė jis.

„Carlsberg“ sprendimai dėl „Aldario“ Lietuvai įtakos neturės. Jokių strategijos ar alaus gamybos pajėgumų pokyčių Lietuvoje nenumatoma.

"Švyturys-Utenos alus" permainų neplanuoja

2012 metais Lietuvos alaus rinka taip pat smuko. Dėl prastų orų, įstatymų pakeitimų Lietuvoje parduota 6,4 proc. mažiau alaus.

Dainius Smailys, „Carlsberg“ valdomos bendrovės „Švyturys–Utenos alus“ korporatyvinių reikalų direktorius, tikino, kad bendras Lietuvos alaus rinkos mažėjimas turi minimalią įtaką įmonei.

„Mūsų įmonė visada orientavosi į vadinamojo „Premium“ ir aukščiausios kokybės alaus segmentą, kuris Lietuvoje ne tik nemažėja, bet šiemet gerokai auga. Palyginti su pernai, gerokai daugiau parduodame aukščiausios kokybės alaus“, – sakė D.Smailys.

Be to, besitraukiančią Lietuvos rinką kompensuoja eksportas.

„Šiemet per pirmąjį pusmetį mūsų įmonės prekės ženklų („Švyturio“ ir „Utenos alaus“) eksportas padidėjo 25 procentais (į Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją ir kitas šalis), o pagal licenciją gaminamų prekės ženklų – „Carlsberg”, „Tuborg”, „Skol” ir kitų – daugiau kaip 60 procentų“, – sakė bendrovės atstovas.

Anot D.Smailio, „Carlsberg“ sprendimai dėl „Aldario“ Lietuvai įtakos neturės: „Aldario“ strategijos pakeitimas yra „Carlsberg Group“ sprendimas, padiktuotas situacijos būtent Latvijos rinkoje. Jokių strategijos ar alaus gamybos pajėgumų pokyčių Lietuvoje nenumatoma. Abi alaus daryklos – ir „Švyturys“, ir „Utenos alus“ Lietuvoje dirba stabiliai ir turi ilgalaikius planus, nes įmonės gamybos apimtys ir rinkos pozicijos yra labai geros.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos