Alytiškė Rima nedirba aštuonerius metus, gyvena iš socialinės pašalpos. Turi anglų ir prancūzų kalbų diplomus, tačiau darbo pagal specialybę neranda, nors per pastaruosius du mėnesius darbdaviams išsiuntė apie 40 gyvenimo aprašymų.
Rima – viena iš šimto ilgalaikių bedarbių, atrinktų dalyvauti naujame bandomajame projekte. Ilgalaikių bedarbių Alytuje apie tūkstantį.
„Jiems reikia ir psichologo pagalbos ir specialių motyvavimo kursų. Tas motyvavimas, kitoks kalbėjimas su jais turėtų būti“, – sako Alytaus miesto socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė.
Socialinė apsaugos ir darbo ministerija parengė modelį – daugiau atsižvelgiant į bedarbio poreikius, suteikiant šeimai daugiau socialinių paslaugų. Pavyzdžiui, bedarbiai negali dirbti, nes prižiūri vaikus, slaugo tėvus, turi priklausomybių, ilgalaikių sveikatos problemų, ar neturi namų.
Kiekvienam individualiai padės atvejų vadybininkai – jų septyniose savivaldybėse, dalyvaujančiose eksperimente, bus įdarbinta po vieną. Darbo ieškos užimtumo tarnyba, kitas paslaugas teiks savivaldybės.
„Šitame modelyje taip pat bus įtraukiami ir nevyriausybinės organizacijos, kurios galės teikti tam tikras paslaugas ir kas yra svarbiausia dirbama su darbdaviais, kurie ir padėtų mums įdarbinti tuos žmones į darbo rinką“, –pastebi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Planuojama, kad eksperimente dalyvaus apie 1400 ilgalaikių bedarbių iš beveik 40 tūkstančių, projektui įgyvendinti iš valstybės biudžeto ir ES fondų skirta daugiau nei penki milijonai eurų.
Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai sako esą tai pinigų švaistymas, nes asmenys bus įdarbinami tik pusei metų, o po to vėl grįš į Užimtumo tarnybą.
Tyrimai rodo, kad iš 500 apklaustų ilgalaikių bedarbių, dirbti pageidauja vos trečdalis.
Panašūs ilgalaikių bedarbių įdarbinimo modeliai veikia Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Estijoje.
