Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje antradienį teigė, kad Valstybinė darbo inspekcija (VDI) 2019 metais palyginus su ankstesniais metais atliko mažiau patikrinimų, tačiau nustatė daugiau nelegalaus darbo atvejų.
Iš viso 2019 metais VDI atliko 7141 patikrinimus (2018 m. – 7374), kurių metu vykdė nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei nedeklaruotos savarankiškos veiklos, taip pat užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų kontrolę.
Patikrinimų metu rasta 2161 nelegaliai dirbusių asmenų – 36 daugiau negu 2018 metais. Iš jų 257 buvo užsieniečiai.
Pasak D.Čepono, 80 proc. iš nelegaliai dirbusių užsieniečių rasta statybos sektoriuje, dauguma jų – Ukrainos piliečiai. Darbo inspekcija pernai taip pat nustatė 2455 asmenis, dirbančius nedeklaruotą darbą – neapskaitomą viršvalandinį, naktinį, darbą poilsio ir švenčių dienomis.
Galime konstatuoti, kad mažėja klasikinio nelegalaus darbo – be darbo sutarties, tačiau nelegalus darbas perėjęs į individualią veiklą, – teigia D.Čeponas.
„Darbo rinkoje šešėlis nekintantis – jis nemažėjantis. Tačiau iš nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų didžioji dalis buvo dirbusių individualiai – be verslo liudijimo ar patento. Galime konstatuoti, kad mažėja klasikinio nelegalaus darbo – be darbo sutarties, tačiau nelegalus darbas perėjęs į individualią veiklą“, – pabrėžė D.Čeponas.
Per mažos baudos
Seimo narių paklaustas, ar šiuo metu baudos už nelegalų darbą yra pakankamos, D.Čeponas tvirtino, kad tikrai ne.
„Nors ir padidintos, baudos yra mažos ir jos tikrai neatgraso nuo pažeidimų. Pirmą kartą už nelegaliai atliekamus, pavyzdžiui remonto ar smulkius statybos darbus, kuriems reikėtų individualios veiklos, skiriama 100-150 eurų bauda“, – iliustravo D.Čeponas.
Sankcijas Lietuvoje reikėtų peržiūrėti, nes jos nėra atgrasančios.
Pasak jo, ES valstybės sankcijos už nelegalų darbą yra žymiai didesnės – ypač taikomos įmonėms.
„Baudos skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių eurų. Sankcijas Lietuvoje reikėtų peržiūrėti, nes jos nėra atgrasančios“, – pabrėžė VDI atstovas.
Tan pritarė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai, užsiminę, kad baudų už nelegalų darbą didinimą reikės apsvarstyti.
Fiktyvūs darbuotojai iš Lenkijos
Dar viena mūsų šalyje plintanti tendencija – fiktyvių įmonių komandiruojami užsieniečiai iš ES valstybių, ypatingai Lenkijos.
„ES direktyvos leidžia komandiruoti darbuotojus supaprastinta tvarka, nereikalaujant leidimų iš vienos ES valstybės įmonės į kitą. Tačiau mes stebime, kad darbuotojus komandiruoja Lenkijoje įsteigtos fiktyvios įmonės. Su Lenkija problemų turi visa Europa, tačiau Lenkija kažko keisti artimiausiu metu neketina“, – tvirtino D.Čeponas.
Darbo inspekcija tikisi, kad Lietuvoje labiau kontroliuoti tokius atvejus padės pernai įsigaliojusi tvarka – pareiga įmonėms pranešti "Sodrai" apie priimamą komandiruotą užsienietį darbuotoją.
Priteista 8 mln. eurų darbo užmokesčio
Į VDI darbuotojai dažniausiai kreipiasi dėl negauto ar nepilnai gauto darbo užmokesčio. VDI teigia, kad pernai komisija iš darbdavių darbuotojams priteisė 8 mln. eurų darbo užmokesčio. Įmonės papildomai sumokėjo ir 1,6 mln. eurų mokesčių.
Nauja Darbo inspekcijai priskirta funkcija – kontrolė, ar darbo skelbimuose nurodomas atlyginimo dydis. Nuo rugsėjo VDI išsiuntė įmonėms per tūkstantį laiškų prevencijos tikslais.
Pasak D.Čepono, įmonės prie šio reikalavimo priprato ir šiuo metu stebimi pavieniai atvejai, kai darbo užmokesčiai nenurodomi. Kita vertus, dažniau pažeidimų pasitaiko tarptautinėse platformose, kaip „LinkedIn“.
