Anoniminių komentarų atsisakymas – sveikintinas reiškinys
Portalui 15min atsisakius anoniminių komentarų, jų skaičius sumažėjo šešis kartus, LRT RADIJUI sako G.Burbienė. Tačiau ji teigia, kad tai nebuvo toks drastiškas sumažėjimas, kaip, pavyzdžiui, Estijoje – tokiu atveju komentarų ten liko vienetai: „Šiuo metu portale turime apie 3 tūkst. komentarų. Didesnį komentarų skaičių ir skaitomumą lemia rezonansinės temos.“
Pašnekovė džiaugiasi, kad daugiau nei per du mėnesius registruotų vartotojų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 10 iki 26 tūkst.: „Tai reiškia, kad ateina sąmoningas vartotojas, kuriam įdomi konstruktyvi, etiška ir atsakinga diskusija.“ Ji priduria, kad dėl to kiek pasikeitė komentatorių mikroklimatas. Paklausta apie skaitytojų reakciją, G. Burbienė sako, kad visi pokyčiai sukelia tam tikrus virpesius, tad ir šiuo atveju buvo gana daug pykčio. Tačiau, jos teigimu, portalas nepaisė rizikos ir galiausiai viskas stojo į savo vėžes – skaitytojai pokyčius priėmė.
Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė sako, kad anoniminių komentarų atsisakymas yra sveikintinas ir pagirtinas, o diskusija apie juos netyla nuo pat komentarų atsiradimo. Jos teigimu, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba interneto portalams ne kartą siūlė ir rekomendavo atsisakyti anoniminių komentarų, taip pat – nebeleisti komentuoti tam tikrų straipsnių: „Praėjusiais metais vyko susitikimas su Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovais ir mūsų siūlymai buvo pakartoti. Pagaliau į tai sureaguota.“
Specialistė sako suprantanti, kad komentarai generuoja didesnį skaitytojų srautą ir portalų pelną – didėja lankomumas, reklamos tiekėjų paklausa. Visgi, ji sveikina sprendimą, kurį priėmė 15min, ir teigia mananti, kad interneto portalai eina socialiai atsakingos žiniasklaidos keliu.
Svarbu ne kas komentuoja, o kaip
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė teigia, kad yra įvairių interaktyvumo užtikrinimo būdų, kurie leidžia žmonėms reaguoti į informaciją ir tokia galimybė interneto medijose privalo būti. „Medija be interaktyvumo, be galimybės reaguoti – laikraštis. Jei to funkcionalumo nėra, tai ne medija“, – sako ji ir priduria, kad tai, kokiu būdu interaktyvumas užtikrinamas, yra kiekvieno pasirinkimas.
A.Žilinskienė primena – „Delfi“ byloje su Estijos verslininku Europos žmogaus teisių teismas pasakė, kad asmuo turi teisę savo nuomonę išsakyti anonimiškai, tai normalu. Tačiau ji pabrėžia, kad tokiu atveju, kai erdvė yra anonimiška, jos tiekėjas turi ją prižiūrėti: „Portalas pats pasirenka, ar suteikti platformą ir prižiūrėti ją naudojant savo išteklius, ar burti uždarą bendruomenę, kurioje vartotojai registruoti, prižiūrimi ir išgryninti.“
A.Žilinskienės teigimu, reikia kalbėti ne apie tai, kokiu būdu komentuojant prisistatoma, o apie tai, kaip komentuojama – ar neįžeidinėjama, ar neskatinamas smurtas, nežeminami kiti žmonės. Ji priduria, kad mažesni, specializuoti portalai ir anksčiau turėjo registruotas bendruomenes, o didieji, tokie, kaip Delfi.lt, Lrytas.lt, tokių planų dar neturi.
Anksčiau užklausų iš policijos komisariatų lyderiai buvo didieji portalai, o šiais metais pirmauja socialinis tinklas „Facebook“.
Skundų dėl komentarų mažėja
G.Ramanauskaitė-Tiumenevienė pasakoja, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba veikia trejopai – užsiimama skundų nagrinėjimu, tyrimais savo iniciatyva ir ekspertiniais vertinimais. Skundų dėl komentarų interneto portaluose, sako ji, tarnyba gauna nedaug: „Daugiau skundų sulaukiame iš specializuotų interneto priemonių, tokių svetainių, kaip beglobis.lt, pincetas.lt, skundai.lt ir kt.“
Kalbėdama apie skundų vertinimą, specialistė sako, kad dalis jų būna nepagrįsti, bet gana dažnai konstatuojamas privatumo pažeidimas ar asmens duomenų atskleidimas. Pažeidėją, teigia ji, galima nubausti: „Yra įspėjimas ir reikalavimas šalinti neteisėtą komentarą. O jei fiksuojamas garbės ir orumo pažeidimas, žmogus gali civiline tvarka kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo.“
Svarbiausia, kas susiję su komentarais, teigia G.Ramanauskaitė-Tiumenevienė, yra tai, kad tarnyba atlieka ekspertinius vertinimus. Užklausos jiems gaunamos iš policijos komisariato, pagal LR baudžiamojo kodekso 170 straipsnį. Tuomet, pasakoja ji, samdomi ekspertai, kurie atlieka lingvistinę komentaro ekspertizę. Pašnekovė sako, kad praėjusiais metais buvo ištirta 218 objektų, šiemet kol kas – 45. Skaičiai, pasak jos, mažėja, ir jei anksčiau tokių užklausų lyderiai buvo didieji portalai, tai šiais metais pirmauja socialinis tinklas „Facebook“.
G.Burbienė, kalbėdama apie portalą 15min, sako, kad saugikliai jame nėra patys griežčiausi, lyginant su užsienio portalų taikomomis taisyklėmis: „Mes prašome registruotis savo vardu, naudojant el. paštą, tuomet registraciją patvirtina bendruomenės koordinatorė. Pasirinkome ne pačias griežčiausias taisykles.“
Ji pasakoja, kad Jungtinėje Karalystėje ar JAV vyrauja kitokios komentarų taisyklės – „New York Times“ atveria vos 10 komentarų per dieną, o Didžiosios Britanijos portalai leidžia komentuoti straipsnį tik parą po jo pasirodymo, gali šalinti komentarus, jei jie nedera prie aprašomos temos. Ji sako, kad portalo 15min taisyklės yra liberalios, o stebint situaciją paaiškėjo, kad penktadalis besiregistruojančių vartotojų yra nepatvirtinami. Portalas per savaitę sulaukia apie 3000 komentarų.
Saviraiškos laisvė neatsiejama nuo atsakomybės
A.Žilinskienė pabrėžia, kad internetas nuo spaudos skiriasi galimybe skaitytojui reaguoti čia ir dabar, tuo paremti ir socialiniai tinklai, leidžiantys žmonėms bendrauti. Interaktyviose medijose, sako ji, tekstas nėra vien tik tekstas – tai ir žmonių reakcija. „Šiandienis skaitytojų lūkestis, atėjus į bet kokią mediją, yra gauti ne tik tai, ką parengė žurnalistas, bet ir pamatyti, ką apie tai galvoja kiti žmonės“, – aiškina specialistė. Tai, priduria ji, nėra reprezentatyvios apklausos duomenys, tačiau visuomet galima pajusti kryptį, polinkį, sužinoti daugiau detalių.
Visuomenė turi išmokti reikšti nuomonę etiškais ir sąžiningais būdais.
Pašnekovė sako, kad nereikia pamiršti ir mūsų istorijos: „Esame posovietinė valstybė, kurioje nebuvo galimybės reikšti nuomonę viešai.“ Tad komentarų reiškinys, anot jos, visose Baltijos šalyse sukėlė didžiulį proveržį – žmonės ėmė kalbėti, išsisakyti, ką jie mano apie politiką, verslą, savo darbdavius ir kt. A.Žilinskienė mano, kad jei nebūtų buvę anoniminių komentarų galimybės, tai net nebūtų įvykę.
G.Ramanauskaitė-Tiumenevienė priduria, kad dažnai akcentuojama saviraiškos laisvė, tačiau kalbant apie komentarus, svarbus vienas aspektas – bet kokie nesantaiką kurstantys komentarai yra draudžiami. Todėl, sako specialistė, ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, ir pačių interneto portalų siekis turėtų būti komentarų, pažeidžiančių įstatymus, nebuvimo užtikrinimas: „Visuomenė turi išmokti reikšti nuomonę etiškais ir sąžiningais būdais.“
