Sąvoką „ghosting“ lietuviškai galime suprasti kaip žmogaus elgesį, kai šis staiga ir be perspėjimo nutraukia visus ryšius su kitu asmeniu. Dažniausiai tai – skambučių ar žinučių telefone, socialiniuose tinkluose ignoravimas, siekis išvengti kontakto viešumoje. Kitaip tariant, tai staigus žmogaus atsiribojimas nuo kito nepaaiškinant, kodėl.
Pernai ši sąvoka buvo populiari ir dažnai vartota norint apibūdinti pažinčių tinklalapiuose ar programėlėse staiga atsiribojusius potencialus partnerius.
Tačiau, įmonių ir darbdavių siaubui, šiandien ši sąvoka vis dažniau girdima kalbant apie darbą. Darbuotojai be oficialaus paaiškinimo tiesiog palieka darbo vietą ir nebesugrįžta. Arba potencialūs kokios nors darbo vietos kandidatai atvyksta į interviu, tačiau daugiau nebepasirodo.
-
Laura Galdikienė: Ko iš verslo tikisi Y kartos atstovai?
-
Lietuvos jaunimas skaičiais: vėliau tuokiasi, dažniau emigruoja
-
Iššūkis vadovams: kaip susikalbėti su jaunąja Y karta?
-
„Danone“ vadovas: tūkstantmečio žmonės kelia maisto revoliuciją
-
Prisijungę 24 valandas per parą: kaip susigrąžinti asmeninį gyvenimą ir neprarasti darbo?
Toks tūkstantmečio, arba Y, kartos elgesys yra plačiai paplitęs visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje darbo skelbimų svetainės „CV-Library“ atlikta apklausa, kurios metu buvo apklausta 1200 Jungtinės Karalystės specialistų, parodė, kad 1 iš 10 darbuotojų yra atšaukęs darbo interviu paskutinę minutę. Taip yra pasielgę 17,7 proc. Y kartos asmenų. O 10 proc. esamų darbuotojų apskritai yra ignoravę („ghosting“) savo darbdavį.
Kita (socialinio tinklalapio „LinkedIn“ atlikta) apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 600 darbuotojų, atskleidė, kad beveik pusė jų pastebėjo ignoravimą augant nuo 2018 metų pradžios.
Kodėl darbuotojai taip elgiasi?
Žmonių užimtumas yra rekordiškai aukštas, darbo rinka įtempta, tai reiškia, kad įmonės turi kovoti, kad pritrauktų kvalifikuotų specialistų ir išlaikytų esamus darbuotojus.
Darbo ieškantys asmenys supranta, kad yra daug darbo pasiūlymų, todėl jie turi iš ko rinktis. Lygiai taip pat esami darbuotojai suvokia, kad rasti darbą dabar yra lengviau nei bet kada.
„Šiuo metu dauguma JK sektorių susiduria su problema – naujų specialistų įdarbinimu. Iš tiesų darbo rinka dabar yra kandidatų rankose. Įmonės turi sukti galvą ir būsimiems darbdaviams pasiūlyti patrauklesnius darbo pasiūlymus“, – teigė KPMG bendrovių tinklo pirmininko pavaduotojas James Stewartas.
Naujosios technologijos pakeitė bendravimą tarp jaunimo. Socialiniai tinklai, susirašinėjimų programėlės mažina tiesioginį žmonių kontaktą, o tai paaiškina jaunų žmonių elgesį, kodėl bendravimą nutraukia be jokio paaiškinimo ar pasiteisinimo.
Ką daryti darbdaviams?
Į klausimą, kaip elgtis darbdaviams, norint pakeisti tokį elgesį, atsako advokatų firmos „Howard Kennedy“ vadovė Jane Amphlett.
„Darbdaviai dažniausiai mažai ką gali padaryti“, – tikina ji.
Esą darbdaviai neturi mokėti darbuotojams už tai, kai jie neateina į darbą apie tai nepranešę. O kai susisiekti su darbuotoju nepavyksta, darbdavys jį gali atleisti.
J.Amphlett priduria, kad dingimas iš akiračio („ghosting“) yra tūkstantmečio kartos tendencija, tačiau ji neapsiriboja tik jaunais darbuotojais. Kartais taip elgiasi žmonės, išgyvenantys asmenines krizes – piktnaudžiavimą alkoholiu, sergantys tam tikromis ligomis, turintys problemų šeimoje ar dėl būsto bei darbe patiriantys patyčias.
Tačiau „Peninsula“ teisės ekspertas Alanas Price'as teigia, kad darbuotojų atleidimas jų neperspėjus yra nusikaltimas. Darbdaviai turėtų palaukti, kol darbuotojai pasiaiškins prieš priimdami sprendimą jį atleisti.
Jo teigimu, jis pernai sulaukė penktadaliu daugiau skambučių iš darbdavių, kurie pasakojo, kad darbuotojai darbą paliko be jokio įspėjimo.
Darbo skelbimų portalo „TotalJobs“ vadovas Martinas Talbotas teigia, kad darbdaviai, kurie po kandidato įdarbinimo iš jo nebesulaukė jokios žinios, gali jaustis sugniuždyti.
„Turint tai omenyje, labai svarbu, kad įmonės el. laišku patvirtintų, jog gavo kandidato laišką, o po pokalbio su pretendentu, el.paštu pasidalintų atsiliepimu“, – tikino jis.
Kaltas „Tinder“?
Skaitmeninėje rinkodaros agentūroje „Brainbroker“ dirba 25 žmonės JK ir Bulgarijoje. Agentūros įkūrėjas Larry Kotchas pasakojo, kad plėsti veiklą Bulgarijoje nusprendė po to, kai du Didžiosios Britanijos darbuotojai, pasirašę sutartis dirbti įmonėje, pačią pirmą dieną darbe taip ir nepasirodė (angl. „ghosted“).
Manau, taip yra todėl, kad šiandien jauni žmonės turi galimybę naudotis mobiliaisiais telefonais ir internetu. Jie viską traktuoja kaip „Tinder“, – teigė L.Kotchas.
„Manau, taip yra todėl, kad šiandien jauni žmonės turi galimybę naudotis mobiliaisiais telefonais ir internetu. Jie viską traktuoja kaip „Tinder“ – pasveria dvi galimybes, lyg ir bendrauja su visais ir planuoja susitikimus, bet galutinį sprendimą priima jiems tinkamu laiku, pavyzdžiui, 11 valandą“, – sako jis.
Esą tai šiandien bendrauja daugelis žmonių – jie nebedalina pažadų, o jei tai daro, tai tik dėl to, jog tikisi dar geresnio pasiūlymo.
Dirbdama renginių organizatore Simona Bojare savo kailiu yra keturis kartus patyrusi „ghosting“ fenomeną, kuomet darbuotojai, pasirašę nulinių valandų sutartį (angl. „zero hours contract“), darbe taip ir nepasirodydavo, nepaaiškinę kodėl.
„Dažniausiai mes sugebame suktis su minimaliu reikiamų darbuotojų skaičiumi, tačiau kartais renginiuose dalyvauja 15 tūkst. ar daugiau žmonių, todėl tada labai svarbu žinoti tikslų darbuotojų skaičių“, – pasakojo renginių organizatorė.
Švaistomi pinigai ir laikas, skirtas specialistų įdarbinimui. Įmonės paliekamos su dideliu darbo krūviu, tačiau nėra kam dirbti, – kalbėjo įmonės vadovė.
Žmogiškųjų išteklių bendrovės MHR vadovė Emma Bullen įvardijo „ghosting“ rezultatą.
„Tai švaistomi pinigai ir laikas, skirtas specialistų įdarbinimui. Įmonės paliekamos su dideliu darbo krūviu, tačiau nėra kam dirbti“, – aiškino vadovė.
Ji mano, kad „ghosting“ tendencija jau dabar yra neatskiriama įdarbinimo proceso dalis, o organizacijos turi tai žinoti.
