„Pirma pastebi kojas...“
Turbūt ne kartą laikraštyje pastebėjote reklamą, kurioje – apnuogintos moters kojos, rankose laikomas maišelis su metalo laužu ir greta – užrašas „Superkame metalo laužą“. Galbūt nusišypsojote ar suraukėte kaktą susimąstę, kuo metalo laužas susijęs su dailia moters figūra. M.Jucikas aiškina paprastai: "99 proc. mūsų klientų yra vyrai. Pirmiausia pastebi kojas, o vėliau ir užrašą, logotipą.“
Tikslas, pasak „Mettos“ vadovo, buvo populiarinti bendrovės vardą.
„Metta“ logotipas gimė prieš porą metų (jo autorė Kristina Kazlauskienė, „Reklamanija“), kai buvo įsteigta bendrovė. Tačiau metalo supirkimo versle M.Jucikas atsidūrė gerokai anksčiau. Pradžią davė jo tėvas.
Rinkdavome metalo laužą ir parduodavome supirkėjams. Pamenu, dar būdamas mokinys sėdėdavau ir išlupinėdavau vielas iš laidų, – pasakoja M.Jucikas
„Rinkdavome metalo laužą ir parduodavome supirkėjams. Pamenu, dar būdamas mokinys sėdėdavau ir išlupinėdavau vielas iš laidų, – pasakoja M.Jucikas. – Tėvas tada (apie 1995 m.) pargabendavo metalo iš Kaliningrado (Rusijos Federacija). Reikėdavo nuardyti, atrinkti. Pavyzdžiui, veždavome tankų radiatorius. Jų ten būdavo daug, o tuo metu metalo laužas ten buvo bevertis.“
Veikė kaip filialas
Keletą metų rinkę, vėliau vyrai metalą ėmė supirkinėti patys. Iš pradžių tik spalvotuosius metalus, nes jie buvo vertingesni. 1998 m., prisišlieję prie vokiečių bendrovės „Tora“, įkūrė jos filialą. Vėliau tapo metalo supirkimu besiverčiančios kauniškių bendrovės „Torlina“ filialu.
„Tuo metu besiverčiantieji metalo supirkimu privalėjo turėti licencijas. Lietuvoje tokių verslininkų buvo gal tik trys. Tapti filialu buvo parankiau nei išsiimti licenciją“, – sako M.Jucikas.
Pramoniniame rajone įsigiję aikštelę metalui kaupti, vyrai ėmė supirkinėti ir juoduosius metalus – priimti automobilių laužą.
Pradėjo kaip pagalbinis darbuotojas
„Iš pradžių ardydavau, atlikdavau tuos pačius darbus, kaip ir dabar mano darbininkai. Buvau pagalbinis darbininkas, vėliau, dar po metų, aikštelėje jau dirbome trise. Ir aš pakilau pareigose – jau tapau metalo svėrėju“, – su šypsena prisimena verslininkas.
Daugėjant apyvartinių lėšų pradėta įsigyti technikos: iš pradžių iš užsienio, vėliau, kai pradėjo steigtis panašia veikla užsiimančios bendrovės, ir iš Lietuvos.
Šiemet sukanka šešiolika metų, kai M.Jucikas sukasi metalo supirkimo versle. Prieš porą metų bankrutavus bendrovei „Torlina“ verslininkas įkūrė savo bendrovę „Metta“. Per visus veiklos metus jau sudėvėti du vilkikai ir puspriekabės. Kieme stovi automobilių laužui skirtas autokrautuvas, gausu kitos technikos.
Automobilių nebepresuoja
Sukauptam metalui susmulkinti verslininkas samdo tuo besiverčiančią bendrovę iš Kauno. Jie metalo karpymo staklėmis sukarpo skardas, automobilių laužą paverčia metalo plokštelėmis.
Anksčiau parduodavome tiesiai liejykloms, tačiau neseniai jų atstovų Lietuvoje neliko. Metalas vėliau kraunamas į laivus, kurie išplukdo jį į užsienio liejyklas.
Taip apdorotą metalą „Mettos“ darbuotojai gabena į Klaipėdą, kur metalas parduodamas perpardavinėtojams.
„Anksčiau parduodavome tiesiai liejykloms, tačiau neseniai jų atstovų Lietuvoje neliko. Metalas vėliau kraunamas į laivus, kurie išplukdo jį į užsienio liejyklas. Anksčiau automobilių laužas būdavo presuojamas, dabar liejykloms toks nebetinka, jos nori švaresnio metalo“, – tolimesnį metalo ruošinių kelią nusako verslininkas.
Tais pačiais metais, kai įsteigė „Mettą“, M.Jucikas įsteigė metalo supirkimo bendrovę ir Šilalėje, pernai Žygaičiuose įsteigė bendrovę „Aliumina“.
Tauragėje, be „Mettos“, yra dar trys metalo supirkimu besiverčiančios bendrovės. Anot verslininko, tuo besiverčiančių daugėja, konkurencija – nemaža: "Daug ką pasako tai, kad pas mus metalą gabena klientai net iš Kauno, Šilalės, Šilutės, Raseinių, Panevėžio, Kybartų. Važiuojame pasiimti ir patys.“
Per krizę... mokėsi
Šiuo metu „Mettoje“ dirba 11 darbuotojų. Pasak verslininko, jie yra viena pagrindinių grandžių, lėmusių bendrovės sėkmę. Išbandymų versle netrūko, sunkūs buvo krizės metai, tačiau net ir tada, pasak verslininko, darbuotojų priverstinių atostogų varyti neteko.
„Sėkmę lemia visų darbuotojų atsakingumas, sąžiningumas, noras prisidėti prie bendro tikslo siekimo, – vardija verslininkas. – Žinoma, pirmaisiais krizės metais dirbome nuostolingai, vėliau „išsilyginome.“
Verslininkas sako, jog krizė tuo metu nebuvo netikėta, ji buvo nujaučiama, nes pats kurį laiką spekuliavo akcijų rinkoje, o joje stebima situacija puikiai atspindėjo tuo metu smukusią ekonomiką.
Prasidėjus krizei verslininkas sako išlikęs ramus ir grįžęs... į mokslus: „Grįžau tęsti magistro studijų, kurias buvau nutraukęs. Po poros metų įgijau marketingo magistro laipsnį.“
Hipis jaunimui patiko
Verslininkas patvirtina patarlę, kad mokslo ant pečių nenešiosi. Įgytos žinios padeda orientuotis greit besikeičiančiame versle. Investuota į bendrovės populiarinimą internetinėje erdvėje, sukurtas logotipas, vėliau – reklama.
Pirma – reklaminis stendas su apnuogintomis moters kojomis ant „Rimtijos“ prekybos pastato, vėliau – į šeštadieninį turgų atvykstančius pasitinkantis hipis (reklaminis stendas kabo ant buvusios „Berželio“ parduotuvės pastato), siūlantis parduoti metalo laužą.
„Labai pradžiugino socialiniame tinklalapyje jaunimo publikuota nuotrauka, kurioje merginos nusifotografavusios prie reklaminio stendo su hipiu. Jos įžvelgė gilesnę reklamos reikšmę, kiek pamenu, buvo po nuotrauka pasirašiusios kažką panašaus į „ir hipiams rūpi, kur keliauja metalo laužas...“. Mane tai labai pradžiugino, vadinasi, mums pavyko atkreipti dėmesį“, – džiaugėsi verslininkas.
Mieste ryškiausios – tik socialinės reklamos
Pašnekovas sako kažkada iš tauragiškių išgirdęs išsireiškimą, jog Tauragėje apskritai nėra reklamos. Nėra ko nors išskirtinio, itin patraukiančio dėmesį.
Vietos verslininkai ypatingos reikšmės reklamai neteikia. M.Jucikas visuomet pastebi ir vertina mieste atsirandančius naujus reklaminius stendus. Pasak jo, kol kas labiausiai atkreipia dėmesį socialinės reklamos.
„Jos ryškios. Pavyzdžiui, raginančios mažinti greitį. Pamenu, teko Vokietijoje išvysti socialinę reklamą, kurioje – didžiulė vyro nuotrauka, perrišta juodu kaspinu, su prierašu, jog jis žuvo avarijoje, gedi jo šeima... Manau, tai stipru.
Reklamos rinka yra didžiulė. Mums įstojus į Europos Sąjungą, pradėjus veikti laisvos rinkos ekonomikai, reklama davė didžiulį postūmį. Lietuvos žmonės to dar nebuvo matę, nebuvo patyrę, todėl tai labai stipriai veikė. Tai veikia ir šiandien. Žmonės to nesupranta, nenori pripažinti, tačiau reklama nulemia jų elgesio sprendimus. Kaip bet kuri kita reklama, manau, socialinė reklama – labai gera priemonė norint pasiekti žmonių sąmonę, paskatinti juos elgtis teisingai“, – savo verslininkas.
