Bendruomenių plėtra organizacijose – kodėl darbuotojų socialiniai santykiai turėtų tapti vienu iš įmonių prioritetų?

COVID-19 pandemijos akivaizdoje organizacijos susidūrė su daugybe iššūkių, kuriuos padėjo spręsti technologinė pažanga ir skaitmenizacija. Sėkmingos išmoko dirbti nuotolyje, efektyvino savo procesus, atrado naujas verslo nišas, tačiau viena problema lieka neišspręsta – silpnėjantys socialiniai ryšiai. Nutrūkstantis, mažėjantis individų įsipareigojimas lemia lojalumo ir tęstinumo krizę, tačiau tarpasmeninių santykių degradacija gali būti svarbi priežastis, atsakant į darbo kokybės, pasitenkinimo darbu, papildomo, savanoriško indėlio organizacijose smukimą. „Bendruomenės – tai organizacijų ir verslo santykių ateitis“ – teigia pokyčių valdymo įmonės Change.lt partnerė Rita Čiapaitė – Baublienė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Darbuotojai
Darbuotojai / 123RF.com nuotr.

Darbdavio paskatintos bendruomenės – socialiniais santykiais ir pasitikėjimu grįsta ateities organizacija

Bendruomenės yra vienas tų reiškinių, kurio poreikis ir įtaka verslo plėtrai, pokyčių valdymui ateinantį dešimtmetį reikšmingai augs. Įvairūs formalios organizacijos rėmus praplečiantys ryšiai leidžia darbuotojams pažinti kolegas kitose situacijose, panaikina hierarchinius barjerus, suteikia laisvę kurti ir sumažina baimę suklysti, skirtingai nei veikiant tik formalių nurodymų pagrindu.

Per bendras veiklas, interesų sritis ir pomėgius užtikrintos bendruomenės žadins žmonių poreikį jungtis į pačius įvairiausius, savanoriškus ne tik vidinius, bet ir už organizacijos ribų besitęsiančius darinius bei tokiu būdu sukurs santykius ne tik darbuotojų tarpe, bet ir su klientais, išorės partneriais.

Rita Čiapaitė-Baublienė teigia, kad įmonės vis dar aktyviai vengia bendruomeninių judėjimų, nes jos siejamos su profsąjungomis, kurios savyje talpina protesto, pasipriešinimo, sunkių derybų tarp darbdavio ir darbuotojų skonį ir grėsmę.

Asmeninio archyvo nuotr./Rita Čiapaitė-Baublienė
Asmeninio archyvo nuotr./Rita Čiapaitė-Baublienė

Vis dėlto šiuolaikinis bendruomenių reiškinio suvokimas kardinaliai skirtingas – tai ta pati struktūrizuota organizacija organizacijoje, kurioje yra aiškios taisyklės, įsipareigojimai, rutina, organizacijos palaikomi lyderiai. Tad, įmonės neturėtų tokių darinių formavimosi stabdyti. Atvirkščiai, siekti provokuoti ir inicijuoti aiškiai apibrėžtų bendruomenių kūrimąsi, nes jose įsitvirtina inovatyvus bendravimas, aktyvi komunikacija, proaktyvus reagavimas į aplinką ir vykstančių procesų rezultatų matavimas, pokyčių poreikio pasiūlymai.

Tai geriausias būdas atrasti ir ugdyti lyderius, ypač jeigu bendruomenėje dalyvauja ir procesus stebi aukščiausio lygio vadovai ar žmogiškųjų išteklių komanda. Bendruomenės yra puikus įrankis vystyti ir užtikrinti socialinės atsakomybės plėtrą.

Aktyvios bendruomenės kaip atsvara nuotolinio darbo neigiamoms pasekmėms

Anot „Buffer“, remiantis 2021 m. statistikos duomenimis itin reikšminga nuotolinio darbo problema yra vienatvė, kurią įvardija beveik penktadalis tyrime dalyvavusių darbuotojų. Net 17 proc. darbuotojų mano, kad darbai, atliekami per atstumą neleidžia normaliai bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis.

Prognozuojant ateities perspektyvą, belieka tik numanyti, kad augant nuotolinio darbo apimtims – atskirtis, vienatvė ir santykių su bendradarbiais trūkumas taps kiekvieno darbdavio, kuriam rūpi kolektyvo psichologinė sveikata, iššūkiu.

Nuotolinio darbo tyrimai įrodo, kad formalių susitikimų skaičius auga, tačiau bendravimas per kompiuterio ekraną nepakeičia žmonių poreikio bendrauti įprastu būdu. Kita vertus, perdegimas yra didelė rizika tiems, kurie nuotoliniu būdu dėl COVID dirba pirmą kartą, o ypač žmonėms, kurie dabar vykdo daugiau virtualių susitikimų nei anksčiau.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.
123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Change.lt pokyčių valdymo įmonės atstovė R. Baublienė rekomenduoja įmonės vadovams pasitikrinti šias tendencijas savo organizacijoje ir kuo anksčiau imtis veiksmų, siekiant sumažinti perdegimą, nustatyti procesus, skatinančius gyvą ar bent neformalų, pasitenkinimą darbu ugdantį bendravimą.

Idėjos socialinių bendruomenių iniciatyvoms – nuo pomėgių klubų iki aplinkosaugos

Bendruomenių plėtra organizacijose gali tapti nenuginčijamu laimėjimu visomis prasmėmis – tiek vidinei įmonės atmosferai gerinti, tiek įvaizdžio formavimui, darbuotojų pritraukimui. Socialinės atsakomybės ir dėmesio darbuotojams vystymas po karantino laikotarpio – padėka už darbuotojų susitelkimą verslo gyvybingumui išlaikyti, dažnai netgi jų pačių sąskaita: prastovos, atlyginimų mažėjimas, priedų įšaldymas.

Nepaisant puikios nuotolinio darbo įtakos prognozės įmonės finansams (biuro kaštų sutaupymas, produktyvumo augimas), pusiausvyra ir investicijos į motyvaciją, savirealizaciją, bendravimo ir socialinių santykių raiškos priemones turės būti užtikrinamos.

Viena iš labiausiai įtraukiančių bendruomenių – tai bendrais pomėgiais grįstų veiklų krepšelis. Treniruotės lauko erdvėse, dviračių klubai, bėgimo komandos, sveikos gyvensenos veiklos, kurias palaikanti organizacija gali suburti sveiką, veiklose bendraujantį, įsitraukusį organizacinį vienetą su minimaliais kaštais. Nemokamos treniruotės arba reikalingų priemonių įsigijimas – gali būti pateikiama ir kaip papildomų naudų krepšelis naujam darbuotojui.

Viena iš labiausiai įtraukiančių bendruomenių – tai bendrais pomėgiais grįstų veiklų krepšelis.

Nutolusioms bendruomenėms galima pasiūlyti virtualaus bendravimo klubus – kviesti vystyti maisto gaminimo bendruomenę, meistravimo ar kelionių apžvalgų erdves, sudaryti galimybių virtualiems susitikimams ar net gyvoms stovykloms.

Planuojantiems įgalinti bendruomenes savo organizacijoje, svarbu į tai žiūrėti kaip į verslo pokytį, kurio sėkmei užtikrinti idėjos nuo pat pradžių turėtų būti vystomos dialogo principu su darbuotojais. Atvirose diskusijose reiktų įsiverti ne tik formą, jos raišką, sklaidos kanalus ir priemones, bet ir aktualumą.

Dažniausiai pasitaikanti klaida, kurią pastebi Change.lt profesionalai diegdami pokyčius verslo įmonėse, kad socialinės, nuo pagrindinių verslo tikslų nutolusios iniciatyvos gimsta it griežtas nurodymas arba priešingai – neturi didelio vadovų palaikymo, o jų plėtra pavedama ne organiškiems lyderiams, o tuo metu „laisvam resursui“, kurio motyvacija ir užsidegimas gali būti žemas. Bendruomenių modelis gali atskleisti daug jėgos, potencialo ir teigiamo pokyčio organizacijai, ypač jeigu surandama pusiausvyra tarp bendruomenės ir įmonės ilgalaikių tikslų, strategijos.

„Pokyčių aplinkoje laimi tos organizacijos, kurios greičiausiai identifikuoja ir reaguoja į vykstančius pasikeitimus. Po 2020-2021 m. pasaulio sulėtėjimo, skaitmeninio ir nuotolinio darbo – verslas niekada nebegrįš ta pačia apimtimi ten, kur buvo. Galima naiviai tikėtis, jog teigiami pasikeitimai ir ateityje užtikrins dabartinį pasiektą produktyvumą, nes net metų skirtumu atlikti tyrimai jau signalizuoja apie darbuotojų emocinės sveikatos blogėjimą.

Tuo remiantis esu tikra, kad bendruomenės – tai naujai atgimsianti verslo gebėjimo skatinti kūrybiškumą, bendradarbiavimą, dėmesį savo komandoms išraiška.“ – teigia Change.lt verslo pokyčių vadovė R.Čiapaitė-Baublienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis