Užimtumo tarnybos duomenimis, kiekviena karantino diena reiškia apie 2 tūkst. prarandamų darbuotojų. Vieni darbus palieka savo iniciatyva, kiti – dėl profesinių ambicijų juos keičia naujais, o dar kitiems šiuo laiku su darbu, o kartais ir profesija, tenka atsisveikinti dėl sumažėjusio rinkos poreikio, įvairių apribojimų, darbdavio sprendimų ar kitų priežasčių. Tačiau kiekvienam save gerbiančiam darbdaviui, karantino atleidimai yra tikras išbandymas ir vertybių skalės perdėliojimas. Štai keli pastebėjimai, padėsiantys paleisti darbuotoją nestandartinėmis sąlygomis.
Lankstumas. Tiek į atleidžiamą darbuotoją, tiek į išeinantį savu noru reikia žiūrėti lanksčiai. Nors standartiškai tokiomis aplinkybėmis darbuotojai turi atidirbti 20 kalendorinių dienų, karantino metu lankstumas yra privalumas abiem pusėms. Lankstus darbdavio požiūris gali padėti nutraukti šį sutarties punktą nesilaikant maksimalaus termino ir taip, galimai, palengvinti tolimesnius dabar jau buvusio darbuotojo asmeninius žingsnius.
Išdarbinimas nuotoliniu būdu. Kaip ir kitas darbų procedūras, taip ir išdarbinimą galima atlikti naudojantis tais pačiais nuotoliniais būdais. Tiesa, prieš tai svarbu nepamirši būtino aspekto – darbų perdavimo. Šiam procesui galima taikyti tas pačias nuotolines priemones. Beje, jos tinkamos ir tikrai gali būti išnaudojamos „atsisveikinimo vakarėliams“ su kolegomis.
Darbdaviai turi nepamiršti, kad išėjimas iš darbo karantino metu – dar jautresnė nei įprastai procedūra, todėl čia būtinas visapusiškas prisitaikymas, žmogiškumas ir, linkėtina, ne griežtas „Viso gero!“, o supratingas „Ačiū, iki malonaus!”.
Jei darbdaviui šiuo laiku tenka priimti naują komandos narį, tai taip pat kelia kur kas daugiau įtampos ir sumaišties nei įprastu metu. Ką derėtų žinoti, norint, jog įdarbinimo procesas būtų kaip įmanoma sklandesnis?
Aiškiai veikiantys vidiniai įmonės procesai. Jei įmonės viduje palaikote tvarką – turite darbo instrukcijas, aprašus, taisykles – tuomet naujo darbuotojo įvedimui tereikia tinkamai visa tai iškomunikuoti ir skirti laiko galimiems paaiškinimams.
Techninių įrankių naudojimas. Šiuo netipiniu laiku pirmosios darbuotojo dienos gali prasidėti ne biure, o sėdint prie kompiuterio namuose. Svarbu, kad įmonės viduje būtų naudojamos aiškios, suprantamos ir visiems priimtinos nuotolinio darbo formos, kurias gebėtų įvaldyti ir naujokai.
Kolegų įsitraukimas. Kai su bendradarbiais pažindintis tenka tik iš ekranų, kaip niekad svarbu užtikrinti ne tik formalų, bet ir neformalų bendravimą: inicijuoti virtualias pertraukas ar pokalbius, atrasti bendrus interesus ir pan. Įprastos praktikos, kai naujokui paskiriamas įsilieti padedantis „bičiulis“, dirbant nuotoliniu būdu netinka – čia būtinas kuo didesnis kolektyvo įsitraukimas.
Grįžtamasis ryšys. Standartinėmis sąlygomis naujas komandos narys dauguma jam kilusių atsakymų atrastų darbo eigoje, mokydamasis iš kitų ar juos stebėdamas. Šiuo metu tokia praktika nėra įmanoma, todėl abi pusės – darbdavys ir darbuotojas – turi atrasti darną klausimų ir atsakymų virtinėje, kurių gali būti kur kas daugiau nei dirbant įprastomis aplinkybėmis.
Tikėtina, jog karantinui sušvelnėjus ar net jį visiškai sustabdžius, dauguma patarimų išliks aktualūs. Pastarasis laikas įrodė, jog nuotolinio darbo organizavimo formos ne tik veikia, bet dažnu atveju yra netgi veiksmingesnės nei tiesioginės.
