Abi jėgainės biodujas gamina apdorodamos kiaulininkystės kompleksuose susidarantį skystą mėšlą. Perdirbtas jis tampa beveik bekvape aukštos kokybės organine trąša.
Netoli Krekenavos miestelio esančiame „Pasodėlės” komplekse auginama apie 50 tūkst. kiaulių, kurių atliekos, sumaišytos su žaliąja mase – cukriniais runkeliais ir kukurūzų silosu, patenka į biodujų jėgainę. Jėgainės bioreaktoriuje, mikroorganizmams skaidant organines medžiagas, gaminamos biodujos, kurios deginamos vidaus degimo variklyje. Gauta energija transformuojama į šilumą, kuri apšildo pačią jėgainę ir kompleksą, bei elektrą, kuri perduodama į bendrą šalies elektros energijos tinklą.
Apdirbtos, beveik bekvapės aukštos kokybės trąšos „Pasodėlėje” saugomos iki tręšimo sezono. Per metus jų bus išgaunama iki 105 tūkst. tonų. Pasak „Idavang” generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus, tokios organinės trąšos yra gerokai efektyvesnės žemės derlingumui gerinti nei neperdirbtas kiaulių mėšlas.
„Aplinkiniams gyventojams iki šiol nemaloniausias metas buvo tręšimo sezonai. Kadangi ūkininkai ne visada turi galimybę patręštus laukus laiku aparti, nuo jų sklinda kvapas. Būtent šiai situacijai pakeisti ir statėme biodujų jėgainę, kurios perdirbtos trąšos nekels nepatogumų kaimynams”, – teigia S.Leonavičius.
Bendros „Modus energija” ir „Idavang” įmonės UAB „Psenergija” valdomos kogeneracinės biodujų jėgainės elektrinė galia siekia 999 kW, šiluminė galia – 1058 kW. Šiai energijai pagaminti jėgainė kasmet sunaudos 12 tūkst. tonų cukrinių runkelių ir 3 tūkst. tonų kukurūzų siloso.
Tokiu pat principu veikia ir Kelmės rajone esanti jėgainė. Šios UAB „Senergita” valdomos kogeneracinės biodujų jėgainės elektrinė galia siekia 637 kW, šiluminė galia – 680 kW. Šiai energijai pagaminti jėgainė kasmet sunaudos 50 tūkst. tonų skysto mėšlo ir 10 tūkst. tonų cukrinių runkelių.
Pasak „Modus grupei” priklausančios „Modus energijos” direktoriaus Ruslano Sklepovičiaus, biodujų jėgainių projekto naudą netrukus pajus ir elektros vartotojai. Jo teigimu, jėgainėse pagaminama švari elektros energija bus pigesnė nei gaminama naudojant iškastinį kurą.
„Šios dvi jėgainės sukurs 16 darbo vietų kaimo vietovėse, be to, skaičiuojama, kad 1 megavato galingumo biodujų jėgainė sukuria apie 10 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, tad dar keliolika žmonių bus įdarbinta susijusiose srityse. Be to, šios jėgainės 3,2 mln. kubų sumažins gamtinių dujų importą ir taip prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo”, – teigia R.Sklepovičius.
Jo teigimu, šios dvi 13,1 mln. kWh elektros energijos kasmet pagaminančios jėgainės elektra galėtų aprūpinti daugiau nei 7,5 tūkst. privačių namų ūkių – tiek, kiek būtų keletoje tokio dydžio miestelių, kaip šalia „Pasodėlės” esanti Krekenava.
„Modus energijos” užsakymu biodujų jėgainių projektą įgyvendino inžinerinė bendrovė „Renvia”.
Investicijos į dvi biodujų jėgaines siekia beveik 26 mln. litų.
Biodujų gamyba iš skysto kiaulių mėšlo yra viena iš labiausiai klimato kaitą stabdančių technologijų. Vien tik naujoji „Pasodėlės” jėgainė kasmet apsaugos atmosferą nuo beveik 30 tūkst. tonų šiltnamio efektą lemiančių CO2 dujų.
„Modus energija” ir „Idavang” planuoja Lietuvoje pastatyti dar kelias biodujų jėgaines, kuriose bus perdirbamos gyvūninės kilmės organinės atliekos.
Jėgainių statybos projektą „Modus energija” ir „Idavang” įgyvendina savo lėšomis bei naudodamiesi ilgalaike 14,8 mln. litų „Swedbank“ suteikta paskola. Į šio projekto vystymą taip pat investavo „Verslo Angelų Fondas I”. Europos Investicijų Fondo ir Ūkio Ministerijos pastangomis sukurtas „Verslo Angelų Fondas I” yra skirtas investicijoms į inovatyvias, greitai augančias įmones. Planuojamos investicijos į visą projektą sieks 100 mln. litų.
