Buvęs paštas nėra pats išvaizdžiausias pastatas Palūšėje. Tačiau bent jau per dalį jo langų gali grožėtis ežeru. Tokį vaizdą pamato čia savo biurus įkūrusių bendrovių darbuotojai, kai kartais dienai, kartais kelioms atvyksta į Palūšę. Jie čia ne ilsisi, o dirba, nes šiame pastate įrengtos nedidelės kontoros.
Išsimaudyti ežere ir dirbti
Kaip pasakojo Aukštaitijos verslo centro vienas iš savininkų Vaidotas Petronis, jų taikomas verslo modelis – kiek netradicinis.
„Vieta įpareigoja, čia gera aura. Daug mažų įmonių, kurios nuomojasi patalpas, taiko principą – atvažiuoja padirbėti, tarkim, penkioms dienoms. Pasilieka nakvoti, ryte atsikelia, ypač šiltuoju sezonu, nueina į ežerą išsimaudyti. Tiems kūrybingiems žmonėms, dizaino, IT įmonėms, kurios čia nuomojasi, labai smagu. Atsiveža savo kolektyvus, gyvena čia. Rudenį, žiemą judėjimas truputį mažesnis, lieka ištikimiausi, tvirčiausi nuomininkai. O visi kiti net ir žiemą per mėnesį kokius 4-5 kartus atvažiuoja, savaitę-dvi praleidžia“, – pasakojo V.Petronis.
Daug mažų įmonių, kurios nuomojasi patalpas, taiko principą – atvažiuoja padirbėti, tarkim, penkioms dienoms, – sakė V.Petronis.
Vieni atvažiuoja tik kartais čia pabūti ir padirbėti, kiti dirba nuolat. Juk kartais per Vilnių pravažiuoti spūsčių metu užtrunka tiek pat laiko, kiek kelionė iki Palūšės. O sąlygos čia geresnės ir verslui, nes kainos kitos, o ir gyventi nuolat Ignalinoje ar pačioje Palūšėje patogu, jeigu nori gryno oro, garantuotos vietos darželyje ir mokykloje.
„Visos šitos įmonės, kurios čia įsikūrė, turi kažkokį ryšį su Palūše. Kažkas vaikystėje čia stovyklose laiką leido, kaip aš – gimęs augęs Utenoje, vasaras čia leisdavau kitoje gatvės pusėje. Tai kaip ir tokia nostalgija yra. Daugeliui mūsų kolegų lygiai taip pat. Kas studentų laikais buvęs, kas verslo ryšių čia turi, giminių“, – kalbėjo V.Petronis.
Užtenka kompiuterio ir interneto
Bendrovės „Kibis“, užsiimančios dizainu, reklama, dizaino projektavimu, vadovas Marijus Kibildis pasakojo, kad kartais atvažiuoja kelioms dienoms, kartais ir visai savaitei. Jo teigimu, kartais iki Gariūnų sostinėje užtrukdavo ilgiau nuvažiuoti, nei atvykti į Palūšę. „Kai būna darbų kūrybinių daugiau, dirbu čia, jeigu su užsakovais, keliauju – Ignalinoje, Vilniuje“, – pasakojo jis.
Paklaustas, kaip susirado šią vietą, M.Kibildis juokiasi – sako, ši vieta įpareigoja. O darbas toks, kad užtenka kompiuterio, interneto ir gali dirbti iš bet kur. „Galima biurą ir Vilniuje nuomotis, bet čia smagiau“, – tikina Marijus.
Kol kas M.Kibildis dirba vienas, kaip juokauja, pats sau viršininkas. Bet netrukus, kai įsigis du pramoninius spausdintuvus, kurie irgi stovės šiame verslo centre, įdarbins dar vieną žmogų.
Dar viena šiame verslo inkubatoriuje besikurianti įmonė yra bendrovė „Techline“. Ji irgi jau turi patalpas, teikia pervežimo paslaugas, o netrukus turėtų ir pradėti gamybą – gamins pramonines tarpines, skirtas medienos apdirbimui, metalo pramonei ir t.t.
Ši įmonė veikia ir Vievyje, Elektrėnų savivaldybėje. O į Palūšę Aurimas Špetas sako persikėlęs todėl, kad Vaidotą pažinojo seniai. Čia bendrovė nusprendė gaminti tarpines. „Šiuo metu perkame įrangą ir paleisime, – sakė A.Špetas, o paklaustas, kodėl ne Vievyje tai daro, o Palūšėje, juokėsi. – Labai gera vieta čia. Vievyje registruota viena įmonė, čia kita, ten labiau susijusi su prekyba, o čia jau gamyba.“
Šiuo metu perkame įrangą ir paleisime, – sakė A.Špetas.
Jis neslėpė, kad daugiausia laiko praleidžia automobilyje, nes darbo pobūdis toks, jog tenka keliauti po visą Lietuvą. Tad ir iki Palūšės atvažiuoti problemų nekyla.
Vietų nėra
Biurų nuomos kaina už vieną kvadratinį metrą Palūšėje kainuoja 4 eurus per mėnesį. Ar tai daug, ar mažai, skaičiuoja kiekvienas pats sau. Žinoma, su Vilniaus kainomis lyginti sunku. Išsinuomoti galima ne trumpesniam nei penkerių metų laikotarpiui. Tačiau tuščių kontorų nėra, dar ir eilė susidariusi, jeigu tokių atsirastų.
„Tai galima pavadinti ir startuolių inkubatoriumi, nors tai nėra aukštųjų technologijų bendrovės, kaip yra įprasta manyti apie startuolius. Čia yra arčiau žemės įmonės, turinčios visokiausių keisčiausių idėjų, tarkim, pramoninės tarpinės. Ėmė žmogus ir sugalvojo. Įdomu, nes naudojama tik tam tikroje pramonės šakose ir tik tam tikruose įrenginiuose. Norint iki to prieiti, reikia tas rinkas išmanyti, žengti tam tikrus žingsnius. Jie ateina pas mus ir prašo pagalbos suvaldyti rinkas, su rinkodara, finansų pritraukimu ir t.t.“, – kalbėjo V.Petronis.
Pats atėjimas į Ignalinos miestą, anot Vaidoto, buvęs gana dviprasmiškas – viskas esą prasidėjo 2016 m., kai Specialiųjų tyrimų tarnyba atvažiavo į Ignaliną.
„Kartu atvažiavome mes, nes su STT vedėme korupcijos prevencijos mokymus savivaldybėje. Su kolega Linu grįždami iš tų mokymų pamatėme, kad ant šito pastato kabo skelbimas „Parduodama“. Susižvalgėme ir paskambinome. Procesas vyko apie pusę metų, tuo metu Lietuvos paštas buvo priėmęs sprendimą parduoti nelikvidų turtą. Susisiekėme su nekilnojamojo turto kompanija ir nupirkome“, – pasakojo V.Petronis.
Su kolege Linu grįždami iš mokymų pamatėme, kad ant šito pastato kabo skelbimas „Parduodama“. Susižvalgėme ir paskambinome, – sakė V.Petronis.
Tiesa, tuo metu jie dar neturėjo idėjos, kas čia turėtų būti atidaryta. Apžiūrėję patalpas jie pamatė, kad antrame aukšte buvo įkurtos poilsio patalpos pašto darbuotojams – nevietiniams, norintiems atvažiuoti pailsėti. Tokia ir buvusi pirmoji mintis, kad galbūt reiktų teikti turizmo paslaugas, bet atbaidė trumpas turistinis sezonas. Kita mintis buvo apie tai, kad mažoms, pradedančioms įmonėms reikia vietos – nedidelių biurų. „Taip ir kilo mintis kurti tokį verslo centrą“, – prisiminė Vaidotas.
Šio verslo inkubatoriaus įkūrėjai jau mąsto apie plėtrą. Galbūt Palūšėje ant buvusio pastato netrukus užaugs trečias aukštas, galimybių tam yra. Taip pat jie įsigijo patalpas Ignalinoje, ten irgi galvojama plėtoti veiklą, tiesa, dar nežinia kokią.
