Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Estijos transporto priemonių platformos „Bolt“ vienas iš steigėjų M.Villigas pasakojo, kad platforma šiandien naudojasi apie 30 mln. žmonių visame pasaulyje, o šį verslą jis įkūrė būdamas 19-os.
Interviu 15min M.Villigas pasakojo apie įmonės gimimą ir veiklą, taksi ir pavėžėjimo rinkas bei dalijosi prisiminimais apie sudėtingą įėjimą į Lietuvos rinką.
– Pradėkime nuo savaitės pradžios aktualijų. Antradienį pranešta, jog „Bolt“ antrą kartą per pastaruosius metus nutraukia veiklą Suomijoje. Kokios to priežastys?
– Praėjusią vasarą Suomija pakeitė taksi, pavežėjų paslaugų reguliavimą. Anksčiau Helsinkyje galėjo važinėti 1,2 tūkst. vairuotojų, tačiau dabar jie panaikino kvotas. Tai reiškia, kad bet kas gali gauti licenciją tuo užsiimti, tačiau problema ta, kad vairavimo egzaminų tvarka yra labai griežta ir nepakankamai vairuotojų gali juos išlaikyti.
Dėl vairuotojų trūkumo taksi įmonėms ir pavežėjų kompanijoms mes nusprendėme stabdyti veiklą Suomijoje, kol įsigalios naujas įstatymas ir tada mes spręsime, ką daryti.
Nė viena iš Baltijos valstybių neturi tokių sudėtingų vairavimo egzaminų. Šiuo metu Suomijos valdžia peržiūri teisinę bazę, kad vairuotojams išlaikyti egzaminus būtų lengviau.
Iš tiesų, Helsinkyje rinka nebuvo didelė, todėl mūsų įmonei tai nėra didelis nuostolis.
– Tačiau tikriausiai ne tik Suomijoje yra labai griežti veiklos reikalavimai?
– Londone, ko gero, keliami griežčiausi reikalavimai, kalbant apie Europą. Įprastai kitose šalyse tokių platformų kaip „Bolt“ veiklos reguliavimas nėra labai griežtas.
Apskritai kaip platforma mes pasisakome už tinkamą veiklos reguliavimą. Norintys dirbti turėtų būti tikrinami dėl tinkamumo ir kriminalinės praeities. Norime įsitikinti, kad vairuotojai yra padorūs žmonės. Manome, kad tiek užtenka visiems įrodyti, jog galime teikti tinkamas paslaugas. Be to, vairuotojai yra keleivių vertinami, reitinguojami. Šią sistemą mes naudojame kokybės bei saugumo tikslais.
Tačiau, žinoma, skirtingos šalys kelia skirtingus reikalavimus.
– Nuo šių metų pradžios Lietuvoje taip pat sugriežtinti reikalavimai pavežėjams. Pavyzdžiui, privalomas 2 metų vairavimo stažas, gera reputacija ir kita. Kaip tai vertinate?
– Nesu labai stipriai įsigilinęs į detales, tačiau žinau, kad tvarka Lietuvoje keitėsi. Jeigu tai yra esminiai pokyčiai, juos vertinu teigiamai.
– Veiklą Lietuvoje „Bolt“ pradėjo 2014 metais. Kokia buvo pradžia? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?
– Sakyčiau, kad Lietuva buvo viena konkurencingiausių rinkų, į kurias teko įeiti. Vietiniai žaidėjai gyventojams buvo gerai žinomi, todėl mums prireikė kelerių metų įsitvirtinti. Mano žiniomis, šiandien „Bolt“ yra rinkos lyderis Vilniuje ir visoje Lietuvoje.
Tuo tarpu įeiti į Latvijos rinką (kaip ir į Estijos) buvo lengviau, nes mes buvome pirmieji pasiūlę tokią paslaugą.
Sakyčiau, kad Lietuva buvo viena konkurencingiausių rinkų, į kurias teko įeiti.
– Kaip skiriasi keleivių poreikiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje?
– Nesvarbu, ar kalbame apie Baltijos šalių, ar kitų Europos valstybių rinkas, dauguma klientų tikisi to paties. Jie nori, kad automobilis pas juos atvyktu greitai ir būtų švarus, vairuotojas – draugiškas, o paslaugos kaina būtų kuo mažesnė. Žinoma, saugumas irgi yra svarbus.
– Pernai liepą „Bolt“ Vilniuje pradėjo teikti elektrinių paspirtukų dalijimosi paslaugą Vilniuje, o lapkritį pradėjo veikti maisto pristatymo į namus programėlė „Bolt Food“. Kaip sekasi šios veiklos ir kokie jų rezultatai?
– Kol kas viešai rezultatais dar nesidalijome, tačiau mums sekasi stebėtinai gerai. Vilnius buvo pirmasis miestas po Talino, kuriame pradėjo veikti „Bolt Food“ paslauga. Be to, šią savaitę ją paleidome ir Rygoje. Planuojame ją siūlyti ir kitose Rytų Europos šalyse.
– Prisiminkime pradžią. Kaip ir kodėl kilo mintis 2013 m. sukurti „Bolt“ (tada jis vadinosi „Taxify“)?
– Veiklą pradėjome Taline, kuris santykinai nėra didelis miestas. Tada jame veikė 35 taksi įmonės su mažais taksi parkais. Problema buvo ta, kad piko valandomis išsikviesti automobilį buvo labai sunku.
Neretai reikiamoje vietoje jų nebūdavo, tada dispečeris nukreipdavo kitur, tai užtrukdavo, reikėdavo ilgai laukti. Žodžiu, visa sistema buvo neefektyvi. Todėl mes nusprendėme, kaip išmaniomis technologijomis galima tai pakeisti. Mūsų idėja buvo sujungti visus Taline dirbančius taksistus į vieną sistemą, kur klientas gali matyti arčiausiai jo esantį taksi automobilį.
Maždaug 2015–2016 m. pradėjome daugiau dėmesio skirti privatiems vairuotojams.
Atsiliepimai iš klientų buvo teigiami. Jie pažymėdavo, jog patogu, kai laukdamas vairuotojo visada gali matyti, kurioje vietoje jis yra.
Visose Rytų Europos šalyse taksi paslauga turėjo kokybės problemų, todėl mes įdiegėme vairuotojo įvertinimo sistemą. Prastus paslaugos tiekėjus – užblokavome. Manau, kad tai mus išskyrė iš tradicinių taksi bendrovių.
Po pusantrų veiklos metų pasiūlėme elektroninius mokėjimus. Prieš 5 metus susimokėti už taksi paslaugas daugumoje įmonių buvo galima tik grynais. Dabar maždaug apie 60–70 proc. mokėjimų yra elektroniniai ir tai yra daug patogiau.
– Šiandien platforma siūlo kelias paslaugas – ar to ir siekėte iš pradžių? Tarkime, ar galvojote apie elektrinių paspirtukų nuomą?
– Ne. Tai susiję ir su tuo, kaip vystosi technologijos.Tikriausiai tik prieš 1–2 metus elektrinių paspirtukų kaina tapo racionali. Šiuo metu vienas toks kainuoja apie 300–400 eurų, kai prieš kelerius metus – tūkstančius eurų. Reikia stebėti, kas vyksta rinkoje ir kokios naujos galimybės atsiranda.
Taip pat nebuvo ir tokios idėjos apie kelių šimtų restoranų sujungimą į vieną maisto pristatymo platformą.
Šiandien verslo modeliai plečiasi pakankamai greitai, todėl reikia būti atsargiam ir sunkiai dirbti, kad koks nors jaunas vaikinas neužbėgtų už akių (juokiasi, – red. past.). Dėl to labai įdomu kurti verslą ir visada stebėti, kokios inovacijos gali būti pritaikomos bei ką daro konkurentai.
– Estijoje yra keli tūkstančiai startuolių, tačiau tik 4 vienaragiai, vienas iš jų – „Bolt“. Kaip ir kodėl būtent jūsų įmonei pavyko tapti vienaragiu?
– Vizija ir sunkus darbas – jokia sėkmė neateina per naktį. Tai yra ilgas darbas. Kaip ir sakiau, „Bolt“ įsikūrimas Lietuvoje geras to įrodymas. Mums tai nebuvo lengva kelionė. Užtruko apie 3–4 metus, kol tapome rinkos lyderiais.
Apskritai, skiriasi Rytų Europos šalių, kinų ar amerikiečių mąstysena. Dažniausiai pastarųjų valstybių kompanijos gauna milijonus dolerių, kuriuos stengiasi išleisti kaip įmanoma greičiau. Tuo tarpu Rytų Europoje kitaip – stengiamasi daugiau taupyti, augti ekonomiškiau. Tai yra tai, ką mes taip pat darėme.
Vizija ir sunkus darbas – jokia sėkmė neateina per naktį.
– Ketvirtadienį Europos investicijų bankas su „Bolt“ pasirašė 50 mln. eurų vertės paskolos teikimo sutartį. Kokie jūsų planai?
– Didžioji dalis pinigų bus panaudojami „Bolt“ produktų plėtrai – pavėžėjimui ir naujoms paslaugoms, pavyzdžiui, automobilių, dviračių nuomai ir maisto pristatymui į namus.
Kalbant apie pavėžėjimą, planuojame įsilieti į visas Europos šalių rinkas, į visus miestus, kuriuose gyvena daugiau nei 100 tūkst. gyventojų.
– Kokie „Bolt“ planai 2020 metams?
– Dažniausiai naujoje šalyje veiklą pradedame sostinėje ir plečiamės į kitus miestus pagal dydį. Startuojame su pavėžėjimo paslauga, vėliau pradedame teikti elektrinių paspirtukų nuomą ir maisto pristatymo paslaugą. Pamažu stengiamės išplėsti minėtas tris paslaugas kiekviename mieste.
Taigi planuojame toliau plėsti savo paslaugas Lenkijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir kitose valstybėse.
Kalbant apie ilgalaikius planus, vienas iš jų tas, kad visi „Bolt“ automobiliai būtų elektriniai. Tai gali užtrukti gal 5 metus, priklauso nuo to, kada elektriniai automobiliai taps labiau prieinami. Šiuo metu jie yra maždaug dvigubai brangesni už įprastus automobilius. Be to, tai reiškia, kad mes turime bendrauti ir su miestų valdžia, kad būtų išplėtota elektrinių automobilių pakrovimo infrastruktūra.
