ginčas kilo dėl 14,6 mln Eur paskolos, kurią ieškovas bendrovė „Boslita“ gavo iš Ūkio banko, vėliau perskolino „Baltijos stiklui“, o pastarasis perdavė „Aluminai“. Pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs, kad šis sandoris – apsimestinis, ir paskolą Ūkio bankui grąžinti turi ne „Boslita“, o neva Ūkio banko akcininko V.Romanovo kontroliuojama užsienyje registruota bendrovė „Alumina“, kuri, anot „Boslitos“ vadovo, gavo paskolos lėšas.
Sprendimą, kad sandoris nėra apsimestinis, Teismas priėmė nustatęs, kad vien tik ŪB akcininko Vladimiro Romanovo potencialios galimybės daryti įtaką ŪB valdymo organų sprendimams pačios savaime nėra pakankamos spręsti, kad „Boslita“ ir „Baltijos stiklas“ ginčo teisiniame santykyje veikė tik kaip statytiniai, o ŪB išreiškė valią skolinti „Aluminai D. O. O. Zvornik“, o ne „Boslitai“.
Tokią išvadą lemia byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad sutarčių turinys atitiko šalių valią ir jų siektą rezultatą, šalys sutartis sudarė laisva valia ir iš dalies jas vykdė. Dėl to ieškovų ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismo nuomone, „Boslita“ šioje situacijoje neprisiėmė tik formalaus statytinio vaidmens (kas yra įprasta apsimestiniams sandoriams), bet aktyviai įsitraukė į tariamai apsimestinius teisinius santykius. Netinkamas sandorio rizikos pasvėrimas ir padarinių įvertinimas nėra jo šalių valios ydingumą apsimestinumo aspektu kvalifikuojantis elementas. Tikėtinas ŪB pagrindinio akcininko interesas finansuoti „Aluminą“, ką iš esmės teisingai pažymėjo ŪB atstovai, negali būti savaime prilyginamas ŪB valiai.
Kita vertus, teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad ŪB elgesys suteikiant „Boslitai“ papildomą 14,6 mln. Eur kredito liniją neatitiko atsakingo skolinimo pareigos standartų, tačiau jų nesilaikymas pagal Lietuvos Banko surinktus duomenis ŪB veikloje nebuvo retas reiškinys.
Teismas savo sprendimu taip pat priteisė bendrovei „Baltijos stiklas“ iš atsakovų Vladimiro Romanovo, Olgos Gončaruk, AB „Birač Europe“, BUAB „Ukio banko investicinė grupė“ 15 899 566,08 Eur skolą.
Pažymėtina, kad 2012 m. gruodį sudaryta Įsipareigojimų sutartis buvo papildomas „Baltijos stiklo“ (netiesiogiai – ir „Boslitos“) interesų užtikrinimo instrumentas. Šiuo Įsipareigojimu V.Romanovas, O.Gončaruk, AB „Birač Europe“ ir BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ solidariai įsipareigojo sumokėti paskolos sumą ir palūkanas, jei šių įsipareigojimų neįvykdys pati „Alumina“. Atsakovų V.Romanovo, O.Gončaruk, BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ ir AB „Birač Europe“ turtui 2012 metais taikytas areštas paliktas iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priėmus tokį Teismo sprendimą paskolą ŪB tiesiogiai turės grąžinti paskolos gavėjas „Boslita“, o šios lėšos galės būti panaudotos Ūkio banko kreditorių interesams tenkinti.
Apeliaciniame skunde „Alumina“ ir „Birač Europe“ prašė atmesti ieškovų reikalavimus, taip pat prašė pripažinti, kad Įsipareigojimas nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nėra laidavimas. ŪB prašė ieškovų ieškinį atmesti. Ieškovai „Boslita“ ir „Baltijos stiklas“ prašė patenkinti jų reikalavimus pagal Įsipareigojimo sutartį. O. Gončaruk prašė patenkinti jos priešieškinį, kuris pirmosios instancijos teisme buvo atmestas. Atsakovas AB „Birač Europe“ prašė konstatuoti, kad Įsipareigojimas nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
