EK nurodymą dėl naujų antidempingo muitų paskelbė vasario 17 d. Juo nustatomi tarifai tam tikroms iš Kinijos importuojamoms geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms. Priklausomai nuo elemento, tarifai siekia nuo 22,1 iki 86,5 proc.
ES tvirtinimo detalių pramonės vertė siekia 3,2 mlrd. eurų, iš kurių dešimtadalis importuojama iš Kinijos.
„Priemonės nustatytos atlikus tyrimą, kuris parodė, kad rinkoje vykdomas didelis dempingas, o dėl Kinijos importo smarkiai mažinamos Europos pardavimo kainos, todėl daroma žala Europos tvirtinimo detalių pramonei“, – rašoma EK pranešime.
ES tvirtinimo detalių gamintojai, daugiausia mažos ir vidutinės įmonės, įdarbina daugiau kaip 20 tūkst. žmonių visoje Europoje. Tvirtinimo detalių gamyba vykdoma tokiose šalyse kaip Italija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Kroatija, Švedija ir Ispanija.
„Šiandien nustatytos antidempingo priemonės turės nedidelį poveikį ES tvirtinimo detalių naudotojams. Daugumai jų tvirtinimo detalės sudaro tik nedidelę galutinio produkto kainos dalį. Be to, įvedus priemones nesitikima, kad pritvirtinimo detalių pritrūks, nes ES pramonė turi daug nepanaudotų gamybos pajėgumų“, – argumentuoja EK.
Tokiam vertinimui ne visiškai pritaria 15min kalbinti Lietuvos verslų atstovai, kuriems nauji reikalavimai kelia papildomą galvos skausmą.
Baldų furnitūros įmonės „Joldija“ generalinis direktorius Paulius Paškevičius sakė, kad, vertinant ilgalaikėje perspektyvoje iš ES gamintojų pozicijų, tokie pokyčiai bus naudingi. Protekcionistinė politika, anot jo, skatins kurti vertę ES viduje.
„Tačiau trumpuoju laikotarpiu šie tarifai stipriai paveiks europinės produkcijos kainas. Antidempingo tarifų dydžiai svyruoja nuo 22,1 iki 86,5 proc., priklausomai ar įmonė, iš kurios perkama produkcija, patenka į lengvatinio tarifo zoną, ar ne. Trumpuoju periodu analogiškai galėtų didėti ir tvirtinimo detalių kainos“, – 15min prognozavo jis.
Tiesa, pašnekovas pridūrė, kad bent jau galutinėje baldų kainoje tokių detalių pabrangimo rezultatą pamatuoti sunku, nes brangsta ir kiti gamybos elementai, pradedant logistika ir žaliavomis.
Jo vadovaujama bendrovė dirba su stambiausiais regiono ir Europos baldų gamintojais.
„Tarp mūsų tiekėjų yra keletas įmonių, patenkančių į nemaksimalaus antidempingo tarifo zoną, tačiau tai vis tiek turės įtakos produkcijos kainai – skaičiuojame, koks pokytis bus“, – pridūrė P.Paškevičius.
Kelias tvirtinimo elementų parduotuves Lietuvoje turinčios įmonės „Drūtsraigtis“ atstovas Kęstutis Akelis15min kalbėjo, kad jų parduotuvėse pajamos iš kiniškų tvirtinimo detalių gali sudaryti iki 20–30 proc. visų pajamų.
P.Paškevičiaus skaičiavimais, iš Kinijos importuotų tvirtinimo detalių, kurioms pritaikytas antidempingo tarifas, metinė vertė Lietuvoje sudaro apie 9 mln. eurų.
Iškart rasti naujų tiekėjų nepavyks, galvojama mokėti muitus
Kalbintų įmonių atstovai minėjo, kad jau pradėjo importo alternatyvų paiešką.
„Kitose rinkose kainos buvo didesnės nei Kinijoje, bet dabar, įvedus antidempingo tarifus, iš jų importuoti produkciją apsimokės. Vis dėlto, kalbant apie nestandartinę produkciją, naujų tiekėjų paieškos nebus paprastos. Realu, kad alternatyva tokiai produkcijai nebus įmanoma, papildomai neinvestuojant į produkto vystymą kitoje gamybos šalyje“, – komentavo P.Paškevičius.
Jis pridūrė, kad galimybės patiems plėsti detalių gamybos apimtis Lietuvoje taip pat analizuojamos.
Europos gamintojai greitai persiorientuoti ir gaminti iki šiol iš Kinijos tiektas detales negali, nes yra užversti kitais užsakymais.
„Tačiau tai neabejotinai laike išsitęsiantis procesas, pareikalausiantis ir papildomų investicijų. Scenarijų, kaip elgsis Europos įmonės, bus įvairių. Taigi, kol situacija nusistovės, išvysime ryškius galutinės produkcijos kainų skirtumus“, – pridūrė P.Paškevičius.
„Drūtsraigčio“ atstovas K.Akelis 15min taip pat patvirtino, kad ir ši bendrovė susidurs su naujais iššūkiais.
„Yra tokių, sakykime, „paprastų“ produktų, kurie kaip poveržlės, masiniai produktai, kurie yra stipriai paplitę ir Kinija juose specializavosi. Ta kaina buvo geresnė ir priimtinesnė, gamyba buvo stabili, o dabar reikia ieškoti kitų tiekėjų. Tai nėra lengva, nes kitos šalys negamina tokių „paprastų“ produktų. Tai yra masinės gamybos produktai, kur nėra didelės išmonės – tikriausiai lemia įrenginių efektyvumas, darbo jėgos kaina“, – sakė K.Akelis.
Jis neatmetė tikimybės, kad bendrovė bent jau kurį laiką tiesiog susimokės muitus kiniškoms prekėms. Europos gamintojai greitai persiorientuoti ir gaminti iki šiol iš Kinijos tiektas detales negali, nes yra užversti kitais užsakymais. K.Akelis spėja, kad jie kol kas nelabai suinteresuoti tą daryti – tiekėjai, į kuriuos kreipiamasi, nurodo, kad nauji užsakymai gali būti pristatyti per metus.
„Aišku, mes tik parduodame, todėl visą pabrangimą mes turėsime perkelti pirkėjams“, – pridūrė įmonės atstovas.
Pašnekovas teigė, kad „Drūtsraigtis“ prekes iš Kinijos plukdo per Klaipėdą. Įmonė nėra patyrusi trukdžių dėl Kinijos politikos Lietuvos atžvilgiu, tiesa, gerokai sulėtėjusios pasaulinės logistikos grandinės lemia, kad didėja kainos ir išsitęsia terminai.
K.Akelis teigė, kad elementų paklausa taip pat paaugo po pandemijos. Vien krovinio atplukdymas gali trukti 60 dienų, tačiau tai yra trumpiausias laikotarpis – krovinio gabenimas jūra įprastai gali trukti ir 70–90 dienų.
Kadangi EK antidempingo tyrimas tęsėsi ne vieną mėnesį ir jo rezultatą buvo galima nuspėti, K.Akelis teigė, kad minčių iš anksto nusipirkti daugiau kiniškų detalių būta, tačiau tam buvo įvesti saugikliai.
Jis pasakojo, kad iki pat praėjusių metų birželio nebuvo aišku, ar toms prekėms, kurių kilmė yra Kinija, nebus taikoma savotiška „registracija“ atbuline data. Tokiu atveju, EK priėmus sprendimą tam tikras detales apmokestinti antidempingo muitais, anksčiau įvežtas detales taip pat būtų galima apmokestinti. Nors komisija galiausiai nutarė to nedaryti, laukdami galutinio sprendimo pardavėjai vengė užsisakinėti daugiau.
Tiekėjai nurodo, kad nauji užsakymai gali būti pristatyti maždaug per metus.
„Žinodamas, kad toks Damoklo kardas kabo virš galvos, negalėjai būti tikras. Tu atsiveži prekę, ja prekiauji, o jei EK nutars, kad reikia susimokėti, mokėsi 40–80 proc. antidempingo mokestį toms prekėms, kurias seniai pardavei. Aš abejoju, kad kas nors į didelius sandėlius jas vežėsi“, – kalbėjo K.Akelis.
