15min.lt duomenimis, „Air Lituanica“ pradėjo derybas dėl valdomų maršrutų pardavimo. Derybos vyksta su Latvijos įmone „air Baltic“.
Valdybos pirmininkas nepaneigė
„Air Lithuanica“ valdybos pirmininkas Kęstutis Binkauskas nepaneigė, kad bendrovė pradėjo derybas dėl valdomų maršrutų pardavimo.
15min.lt susisiekė su „Air Lituanica“ valdybos pirmininku Kęstučiu Binkausku. Iš pradžių nekėlęs ragelio K.Binkauskas perskambino pats, tačiau išgirdęs klausimą pareiškė, kad yra susitikime ir kalbėti negali.
Paklaustas, ar su „air Baltic“ pradėtos derybos dėl maršrutų pardavimo, jis sakė: „Na, kol kas nieko negaliu komentuoti.“
Paklaustas, kiek ilgai ištvers milžiniškų skolų prispausta bendrovė, K.Binkauskas atsakė: „Dabar daug žmonių susirinkime – negaliu kalbėti“.
Bendrovės turtas vertinamas 2,75 mln. eurų. Tuo tarpu skola siekia 9,8 mln. eurų. Skola auga dideliu greičiu. Dar pernai ji siekė 4,8 mln. eurų.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad miestas neturi pinigų, todėl netenkins „Air Lituanica“ prašymo šiems metams skirti papildomus 10 mln. eurų. A.Zuoko palikimo kratosi ir Vyriausybė.
Niekada nežadėjo gelbėti
Vyriausybė nei karto nežadėjo, kad „Air Lituanica“ bus perimta iš savivaldybės. Visada buvo aiškiai sakoma, kad tai verslas, kurio ėmėsi konkretus akcininkas ir jis už šį verslą atsakingas, – teigė R.Slapšys.
Susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys 15min.lt teigė, kad ministerija visais įmanomais būdais tarpininkavo ir padėjo bendrovei ieškoti investuotojo, tačiau ji nėra akcininkė ir nedalyvauja derybose.
Realiai derasi pati įmonė arba pagrindinė jos akcininkė – savivaldybė.
„Jei susitarti nepavyko, gali būti, kad nuspręsta įmonę palaidoti. Susitikimo su ministru metu buvo diskutuojama apie „Air Lituanica“ likimą, bet buvo dar kartą pasakyta, kad Vyriausybė tikrai neperiminės šios bendrovės“, – sakė jis.
Paklaustas, ar atsisakyta idėjos kurti nacionalines oro linijas, kurią pagrindu galėjo tapti „Air Lituanica“, pašnekovas nurodė:
„Vyriausybė nei karto nežadėjo, kad „Air Lituanica“ bus perimta iš savivaldybės. Visada buvo aiškiai sakoma, kad tai verslas, kurio ėmėsi konkretus akcininkas ir jis už šį verslą atsakingas. Susisiekimo ministerija padarė viską, kad būtų suteiktos visos licencijos ir leidimai. Į viską buvo žiūrima labai geranoriškai. Oro uostas taip pat į „Air Lituanica“ žiūrėjo geranoriškai ir nebuvo jokio spaudimo.
Yra padaryta studija, ką bendrovei reiktų daryti, kad išspręstų savo problemas, tačiau viskas rėmėsi tam tikrų finansinių įsipareigojimų panaikinimu, papildomomis investicijomis. Jeigu akcininkas neturi iš ko tų investicijų daryti, pasirenkamas kelias nebelįsti giliau į skolų duobę.“
