„Affidea“ diagnostikos centrai veikia 9-iose didžiosiose šalies ligoninėse ar šalia jų – centruose teikiami tokie brangieji tyrimai kaip magnetinis rezonansas (MRT), kompiuterinė tomografija (KT) ar radiologiniai tyrimai (RT). Šiuos tyrimus kompensuoja Valstybinės ligonių kasos, jei pacientai turi siuntimą – jiems tyrimai nekainuoja.
Be kompensuojamų tyrimų, „Affidea“ žengė ir kitą žingsnį – perėmė Vilniaus klinikinės ligoninės, įsikūrusios Antakalnyje, diagnostinius tyrimus. Per trejus metus savos įrangos atsisakiusi ligoninė tam atseikės bent 2,6 mln. eurų – tokia kaina nustatyta viešuoju pirkimu, kuriame daugiau dalyvių nebuvo.
Brangiuosius tyrimus atlieka ne viena ligoninė, tokias paslaugas teikiame ir mes, ir daug kitų ligoninių, – teigia „Affidea Lietuva“ vadovas
Toks privačios bendrovės bandymas perimti ligoninės veiklos dalį sukėlė sveikatos apsaugos ministro susirūpinimą ir atgarsių rinkoje.
„Situacija tikrai nėra gera. Atsiranda grėsmė – kas atsitiks tada, kai valstybė pati nebeturės įrangos ir galimybių nustatyti kainą. Paslaugų teikėjai galės spausti ministeriją ir gydymo įstaigas į kampą, visokiais būdais bandydami sakyti, kad kainas reikia didinti“, – brangiųjų tyrimų rinkos situaciją 15min apibūdino A.Veryga ir pažymėjo, kad ministerija spaudžiama nusileisti privačiam verslui ir keisti teisinį reguliavimą.
Pirkimai – be konkurencijos
Anksčiau „Affidea Lietuva“ tyrimų paslaugomis pasinaudoti panoro ir kitos ligoninės.
Šiaulių ligoninė, Panevėžio apskrities ligoninė, Centro poliklinika Vilniuje, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė magnetinio rezonanso tyrimų paslaugas įsigijo per pirkimus, kuriuose „Affidea Lietuva“ vienintelė pateikė pasiūlymą. Mažesni pirkimai vykdyti ne per centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą – juos taip pat dažniausiai laimi „Affidea Lietuva“.
Karoliniškių poliklinika teleradiologijos paslaugas 2014 m. pabaigoje iš „Affidea Lietuva“ įsigijo už 730 tūkst. eurų. Nors trys kiti pirkime dalyvavę tiekėjai siūlė nuo trečdalio iki perpus mažesnes kainas, tačiau jų pasiūlymai buvo atmesti, rodo portalo kontraktai.eu duomenys.
Kaltina monopolizavus rinką
„Monopolis yra akivaizdus. Mes apie tai rašome jau porą metų. Bet Sveikatos apsaugos ministerija nereaguoja. Ne tik į mus, bet ir Konkurencijos tarybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktas išvadas“, – teigia konkuruojančios tyrimų bendrovės „Baltic Orthoservice“ vadovas Gediminas Kostkevičius, pateikęs 15min pluoštą dokumentų.
Jis tikina, kad negali konkuruoti ligoninių viešuosiuose pirkimuose.
„Vienur dalyvauti negalime, nes nustatyti pertekliniai reikalavimai – tokios yra ir Konkurencijos tarybos ir STT išvados. Kitur nedalyvaujame todėl, kad yra akivaizdūs korupciniai susitarimai tarp „Affidea Lietuva“ ir ligoninių. Kam ten lįsti, kur perkanti organizacija tavęs nepageidauja. Tai sukelia investicijai papildomas rizikas“, – sako G.Kostkevičius.
Todėl „Baltic Orthoservice“ kovo 3 d. išplatino viešą memorandumą, kuriame tikina, kad radiologijos paslaugų reglamentavimas Lietuvoje yra tiek perteklinis, kad neturi analogų ES ar EBPO šalyse ir sukūrė galimybę formuotis monopoliui.
Kaltinimus atmeta
„Affidea Lietuva“ vadovas Vitalijus Orlovas nesutinka, kad rinka monopolizuojama.
„Brangiuosius tyrimus atlieka ne viena ligoninė, tokias paslaugas teikiame ir mes, ir daug kitų ligoninių. Tai, kad mes vieninteliai dalyvavome šiame (Antakalnio ligoninės – red.) viešame pirkime ir pasiūlėme savo paslaugas už ligoninei prieinamą kainą, nerodo, kad yra monopolija, tai rodo, kad ši sritis nėra tinkamai pristatyta investuotojams kaip verslo galimybė ir nėra išnaudotas jos potencialas“, – tikina V.Orlovas.
Jis skaičiuoja, kad „Affidea Lietuva“ per savo veiklos istoriją Lietuvoje investavo 20 mln. eurų ir šiuo metu yra įgijusi mažiau kaip aštuntadalį kompiuterinės tomografijos aparatų, esančių šalyje. Pacientai, anot jo, tyrimus gali rinktis atlikti kitose poliklinikose ar ligoninėse.
„Šiuo metu Lietuvoje analogiškus mūsiškiams kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus už vienodą Teritorinių ligonių kasų apmokamą kainą galima pasidaryti dešimtyse sveikatos priežiūros įstaigų“, – tikina V.Orlovas.
Pasak jo, ligoninė Antakalnyje konkurso būdu gavo paslaugų kainą, kuri yra mažesnė nei teritorinės ligonių kasos taikomas įkainis. Už vieną magnetinio rezonanso tyrimą kompensuojama 86–110 eurų. Palyginimui, Antakalnio ligoninė už analogišką tyrimą bendrovei „Affidea Lietuva“ mokės po 103,8 euro.
Neturėjo galimybės konkuruoti
„Baltic Orthoservice“ vadovas tikina, kad jokia kita bendrovė įsikurti ligoninėje Antakalnyje neturėjo galimybės – patalpų nuomos konkursas organizuotas atskirai, jis nebuvo viešas ir nebuvo skelbtas viešųjų pirkimų svetainėje.
Jis piktinasi, kad ligoninės skelbiamų pirkimų sąlygose įtraukia reikalavimą atlikti tyrimus vietoje – tiems pacientams, kurių negalima transportuoti. Taip eliminuojami visi rinkos dalyviai, kurie nėra įsikūrę ligoninės patalpose. O patalpų nuomos konkursai jau būna ne vieši.
G.Kostkevičius vardija, kad su „Affidea“ panašius tyrimų pirkimo susitarimus turi dar bent 7 ligoninės.
Daugiau privačių konkurentų, kontraktai.eu duomenimis, „Affidea Lietuva“ viešuosiuose pirkimuose neturi – anksčiau pasiūlymus pirkimuose teikusi „Eres Optimus“ 15min patikino, kad viešuosiuose pirkimuose nebedalyvauja. Valstybės valdomos gydymo įstaigos taip pat pirkimuose pasiūlymų neteikia.
„Affidea Lietuva“ vadovas prieštarauja – sąlygos dalyvauti konkursuose esą būna viešos, prieinamos visiems ir konkurencija egzistuoja.
„Kaip rodo mūsų patirtis, dažniausiai konkursuose dalyvauja nuo 1 iki 5 tiekėjų, o tai gali būti susiję su pirkimo objekto specifika, perkančiosios organizacijos poreikiais. Tad konkurencija mūsų rinkoje tikrai egzistuoja ir nėra maža“, – tikina V.Orlovas.
Ne visos ligoninės turi reikiamą įrangą, o kai kuriose ligoninėse įranga jau yra pasenusi ar sensta labai greitai, tikina sveikatos apsaugos ministras.
„Affidea“ į Vilniaus miesto klinikinės ligoninėje įsikūrusį centrą skelbia investavusi apie 4,5 mln. eurų, kai laimėtų šios ligoninės konkursų vertė šiuo metu siekia 2,6 mln. eurų trejiems metams.
V.Orlovas pritarė, kad konkurenciją brangių tyrimų rinkoje reikėtų skatinti – numatyti mažiau ribojimų verslo ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas asmens sveikatos priežiūros srityje, numatyti tokias kainas, kurios atitiktų faktines paslaugų išlaidas tam, kad verslas būtų suinteresuotas dalyvauti. Anot jo, daugiau susidomėjimų pirkimai sulauktų, jei sutartys būtų sudaromos ilgesniam laikotarpiui ir būtų garantuojamos bent minimalios pajamos.
Rūpestį kelianti situacija
Sveikatos apsaugos ministras 15min tikina, kad jei ligoninės pačios neinvestuos į brangią įrangą ir perduos paslaugas teikti privačiam verslui, gali atsitikti taip, kad brangūs tyrimai bus sukoncentruoti vienos dviejų bendrovių rankose.
„Kai kurios ligoninės ir privačios bendrovės jau investavo pinigus, susikūrė sąlygas, kurios pažeidžia reikalavimus. Ir netgi kėlė savotiškus ultimatumus – kad turime keisti teisinį reguliavimą, nes priešingu atveju sutriks paslaugų teikimas ir panašiai“, – Antakalnio ligoninės atvejį apibūdina A.Veryga.
15min jau rašė, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė gavo įspėjimą, jog dėl to, kad radiologijos paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu, bus stabdoma ligoninės licencija.
Anot ministro, apskritai lyg ir nėra nieko blogo, kad ligoninės perka paslaugas iš privataus verslo – jei ligoninės pačios neturi pinigų investuoti, paslaugas pasiūlo suteikti verslas, ir kol tai kokybiška ir nebrangu, „tarsi viskas tvarkoje“.
„Tačiau atsiranda grėsmė, kad ligoninės dėl įvairių korupcinių ar kokių kitų susitarimų sukuria sąlygas paslaugas teikti konkrečiai bendrovei“, – įspėja A.Veryga.
„Versle visko būna – jis gali ir bankrutuoti, gali dar kažkas atsitikti. O mes kalbame ne apie šiaip kažkokią paslaugą, tai ne bandelių kepimas, kad pasitraukus vienai kepyklai, bandelių prikeptų kitos. Tyrimų įranga yra labai brangi, jos niekas iš kitur neatsiveš, tad paslaugų teikimui gali iškilti rizika“, – aiškina A.Veryga.
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė 15min informavo, kad magnetinio rezonanso tyrimų paslaugas perka iš „Affidea Lietuva“, kadangi pati neturi tomografo ir galimybės tokių tyrimų atlikti. Per 2016 m. ligoninė šiems tyrimams išleido 30 tūkst. eurų. Tuo tarpu Utenos ligoninė patikino, kad tyrimus atlieka pati ir iš tuo pačiu adresu įsikūrusio „Affidea Lietuva“ centro tyrimų neperka.
Nenori privataus kapitalo
A.Veryga žada iš esmės įvertinti visos šalies situaciją – dirba eskpertų grupė, kuri pateiks pasiūlymus, kaip radiologijos paslaugas planuoti ir plėtoti ateityje, kaip sudėlioti saugiklius, kad valstybė netaptų panašių situacijų įkaite. Jis tikisi, kad racionalūs pasiūlymai bus pritaikyti šalies mastu.
Pasak ministro, ligoninės tarsi yra finansiškai motyvuotos nesiuntinėti savo ligonių tyrimams į kitas institucijas – gydymo įstaigai tai kainuoja, o kai kuriais atvejais gali būti netgi nuostolinga. Bet jis pripažįsta, kad nėra paskaičiuotų realių paslaugų kainų, sudėtinga įvertinti, kiek tyrimai kainuoja, kiek jų atliekama.
„Dabar Lietuva netgi nėra susiskaičiavusi paslaugų teikimo kainų, dėl to ligoninės neinvestuoja. Valstybė nemoka arba moka ne pilną apmokėjimą. Iš esmės reikėtų peržiūrėti ir susiskaičiuoti kainas, kiek kainuoja paslaugos, ir atitinkamai už jas mokėti, tada ligoninė jau pati galėtų investuoti į įrangą, planuoti investicijas“, – sako A.Veryga ir tikisi, kad ligoninės išlaikys brangiųjų tyrimų paslaugas.
Dabartinė kaina tenkina
Sveikatos apsaugos ministras vertina, kad šiuo metu rinkoje siūlomos sąlygos pacientams „yra normalios“, tačiau jis baiminasi, kad monopolizavus ar oligopolizavus paslaugų teikimo rinką valstybei gali tekti labai brangiai mokėti už paslaugas ir ji neturės kitokio pasirinkimo.
Pasak A.Verygos, ne visos ligoninės turi reikiamą įrangą, o kai kuriose ligoninėse įranga jau yra pasenusi ar sensta labai greitai, todėl ligoninės gali greitai likti be įrangos.
„Radiologinių paslaugų įranga, jeigu yra naudojama pakankamai intensyviai, dėvisi greitai, yra resursas, kiek galima atlikti tyrimų. Tos gydymo įstaigos arba savivaldybės, kurios neinvestuoja į įrangos įsigijimą ir atidavė konkrečiai bendrovei visas šias paslaugas, anksčiau ar vėliau liks be įrangos, netgi jei dabar dar ją ir turi“, – sako ministras.
Daug pelno neuždirba
„Affidea Lietuva“ pajamos iš ligoninių stacionaro pacientams suteiktų paslaugų 2016 m. sudarė apie 5 proc. užsakymų, anot vadovo, pajamos iš viešųjų pirkimų įmonei didelio pelno neuždirba.
„Affidea Lietuva“ vadovas akcentavo, kad bendrovė Antakalnyje savo rizika turėjo investuoti lėšas į brangią įrangą, o ligoninė sutartį sudarė tik iki 3 metų ir neįsipareigoja užtikrinti bent minimalaus perkamų paslaugų kiekio.
„Mes esame už vienodas ir skaidrias verslo sąlygas visiems rinkos dalyviams, – teigia V.Orlovas. – Investicijos ir grąža medicinos sektoriuje yra ilgalaikės, tad tikrai nesame orientuoti į trumpalaikį pelną.“
Registrų centrui pateiktos ataskaitos atskleidžia, kad 2015 m. „Affidea Lietuva“ pajamos augo 72 proc. ir pasiekė 4,5 mln. eurų, bendrovės grynasis pelnas siekė 0,5 mln. eurų. Už 2016 m. ataskaitų dar nėra. Šiemet sausį bendrovėje dirbo 173 darbuotojai ir jiems buvo mokamas vidutinis 1381 euro atlyginimas, rodo „Sodros“ duomenys.
Abejotini mažesnių tyrimų pirkimai
Ministras apgailestauja, kad panaši situacija susidariusi ne tik brangiųjų tyrimų, bet ir laboratorinių tyrimų srityje – ligoninės reagentus ir paslaugas perka iš nedidelio skaičiaus bendrovių. Anot ministro, neleistinų praktikų gali būti ne vienoje ligoninėje.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, du trečdalius laboratorinių reagentų ir diagnostikos priemonių viešųjų pirkimų laimi vos penki tiekėjai, o likusiems 115 tiekėjų tenka 34 proc. rinkos. Dažniausi laimėtojai: „Interlux“ (21,9 proc.), „Diagnostinės sistemos“ (16,4 proc.), „Diamedika“, „Roche Lietuva“ ir „Vitrolab“.
Laboratorinių tyrimų srityje A.Veryga regėtų kitokią gerąją praktiką – ligoninėms palankiau būtų pirkti paslaugas, dėl kurių konkuruotų bent kelios įmonės. Mat pačioms įsigyti pigią įrangą, o vėliau pirkti brangius reagentus ligoninėms gali ir neapsimokėti, vertina ministras.
Ką ligoninės turėtų pirkti?
A.Veryga vardija paslaugas, kurias pirkdamos rinkoje ligoninės galėtų sutaupyti: valymo, aplinkos tvarkymo, elektros sistemų priežiūros, skalbimo, netgi maitinimo ir kitos paslaugos, kurios nėra būdingos ar pagrindinės gydymo įstaigoms.
„Yra neišnaudotų galimybių gydymo įstaigoms. Toms ligoninėms, kurios sugeba susitvarkyti ir ūkio darbus ar paslaugas įsigyti rinkoje, kiek žinau, tikrai neblogai sekasi“, – teigia A.Veryga ir priduria, kad svarbiausia užtikrinti konkurenciją pirkimuose.
Ateityje ministras daug vilčių deda į elektroninę „E. sveikatos“ sistemą. Ji esą suteiks galimybes technologinę įrangą sujungti į tinklą, todėl bus galima stebėti tyrimų tendencijas ir juos analizuoti.
„Bus galima matyti, ar atskiros įstaigos tai pačiai ligai atlieka daugiau tyrimų ir tokiu būdu netaupo lėšų, ar atvirkščiai, galbūt tyrimai neatliekami rizikuojant paciento sveikata. Turi būti sveikas protas. Kai visa įranga bus sujungta į tinklą, galėsime efektyviau matyti. Kol kas tą padaryti dar labai sudėtinga, tai reikalauja papildomų analizių“, – sako A.Veryga.
