Įvykio metu žuvo 270 žmonių.
Pasak Minas Žeraiso valstijos vyriausybės, per katastrofą į aplinkinę teritoriją išsiliejo milijonai tonų toksinių atliekų.
Pagal susitarimą, numatantį didžiausią žalos atlyginimą Lotynų Amerikoje, bendrovė atlygins „socialinę–ekonominę“ ir „socialinę–aplinkos“ žalą, kompensuodama per nelaimę nukentėjusioms šeimoms ir finansuodama projektus, skirtus aplinkai atkurti, įskaitant didžiulio masto Paraopebos upės valymą.
„Šis susitarimas patvirtina „Vale“ įsipareigojimą visiškai kompensuoti Brumadinjaus užtvankos griūties padarytą žalą ir paremti Minas Žeraiso plėtrą“, – sakoma bendrovės pranešime.
Valstijos vyriausybė teigė, kad suma, dėl kurios susitarta tarpininkaujant – 37,7 mlrd. realų – yra pirminis įvertinimas ir kad prireikus įmonė privalės padidinti kompensaciją.
„Pagal susitarimą reikalaujama, kad „Vale“ visiškai pašalintų visą aplinkai padarytą žalą. Minėta suma <...> prireikus gali būti padidinta", – sakoma pranešime.
2019 metų sausio mėnesį įvykusi nelaimė buvo viena didžiausių pramoninių avarijų Brazilijos istorijoje.
Jos metu buvo sunaikinta didžiulė teritorija aplink kasyklą Brumadinjaus savivaldybėje, kurioje gyvena apie 40 000 žmonių.
Pačiai bendrovės katastrofa buvo itin pražūtinga.
Bendrovė pranešė, kad 2019 metais jos grynieji nuostoliai siekė 1,68 mlrd. JAV dolerių, pridūrusi, kad tai buvo „sunkiausiais metai jos istorijoje“.
Brazilijos prokurorai pareiškė kaltinimus 16 asmenų, tarp jų buvusiam „Vale“ prezidentui Fabio Schvartsmanui dėl tyčinių žmogžudysčių ir aplinkosaugos įstatymų pažeidimų, teigdami, kad šie asmenys nuslėpė tai, jog egzistavo užtvankos griūties rizika.
Susitarimas dėl žalos atlyginimo neapima baudžiamosios atsakomybės, susijusios su užtvankos griūtimi.