Paslaugos pirkimą šią savaitę paskelbusi CPO teigia, kad prieš keičiant įmonės statusą, jo alternatyvų tyrimas yra būtinas.
„Atsižvelgiant į Registrų centro veiklos sudėtingumą, specifiškumą, poveikį valstybės administracinio aparato veiklai ir visuomeninių santykių reguliavimo sferai (...) būtina atlikti išsamų analitinį, ekspertinį bei teisinį vertinimą“, – BNS nurodė CPO komunikacijos projektų vadovė Irma Pukinskaitė-Petrūnienė.
CPO tikisi geriausiai tinkančios teisinės formos pasiūlymo, kurio pagrindu bus priimti tolimesni sprendimai.
„Argumentuoti, užsienio šalių patirtimi, kaštų ir naudos analizėmis grįsti siūlymai padėtų pagrindus tolimesnių Registrų centro pertvarkymo sprendimų priėmimui“, – teigiama CPO atsakyme BNS.
Už galimybių studiją ruošiamasi mokėti apie 80 tūkst. eurų, darbas turėtų būti atliktas per septynis mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Dalyvių pasiūlymų CPO lauks iki balandžio 26-osios.
Registrų centro teisinę formą norima keisti remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis gerinti valstybės valdomų įmonių valdymo ekonomiškumą, naudingumą ir efektyvumą, užtikrinti jų veiklos skaidrumą ir nustatyti aiškias su įmonėmis susijusių valstybės institucijų funkcijas ir atsakomybę.
Seimas dar 2021 metais pritarė, kad susisiekimo sektoriaus įmonės – Klaipėdos jūrų uosto direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) – taptų akcinėmis bendrovėmis, o 100 proc. jų akcijų valdytų valstybė.
VVKD akcine bendrove tapo pernai liepą, Klaipėdos uosto direkcija ir LAKD – nuo šių metų, Lietuvos oro uostų pertvarką Vyriausybė atidėjo iki rugsėjo, o Registrų centro – iki 2024-ųjų gruodžio. Praėjusių metų pabaigoje pertvarkyti į akcinę bendrovę pradėta ir valstybės įmonė „Regitra“.
