Tuo pat metu naujosios valdančiosios daugumos atstovai piktinasi, kad besitraukianti Vilniaus valdžia miestui nori užkabinti dar vieną įsipareigojimą. Pastebima tai, kad miestas privačiai įmonei per 18 metų sumokės dvigubai daugiau, nei ši investuos.
Klausimų kelia ir bendrovės „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ likimas. Teigiama, kad žmonės jau įspėti apie galimą darbovietės pasikeitimą, nors sutartis su „Gemmo“ dar nėra įsiteisėjusi.
Sandorį vadina nenaudingu
Kai buvo atplėšti vokai, pamatėme, kad kaina, kurią savivaldybė per 18 metų sumokės privačiam investuotojui, palyginus su tuo, ką jis investuoja pats, yra neadekvati, – teigė V.Benkunskas.
Prieš daugiau nei metus Vilniaus savivaldybė paskelbė tarptautinį konkursą. Buvo ieškoma koncesininko, kuris ateitų ir savo lėšomis modernizuotų visą sostinės apšvietimo sistemą. Savivaldybė privačiai bendrovei įsipareigojo mokėti nustatytą kainą 18 metų.
Investuotojus padėjo rasti „Investuok Lietuvoje“. Buvo atrinkti ir keli vietiniai gamintojai, tačiau jie neatitiko kvalifikacinių reikalavimų. Finalinėje konkurso stadijoje dėl techninės klaidos iš jo buvo pašalintas Rusijos oligarcho Olego Deripaskos koncernas „Strabag“. Savivaldybė rinkosi iš vieno tiekėjo.
„Kai buvo atplėšti vokai, pamatėme, kad kaina, kurią savivaldybė per 18 metų sumokės privačiam investuotojui, palyginus su tuo, ką jis investuoja pats, yra neadekvati. 30 milijonų eurų turi investuoti privatus investuotojas, o per visą laikotarpį iš savivaldybės gaus dvigubai daugiau.
Ši kaina mums pasirodė nepriimtina. Sakėme, kad tai energijos taupymo projektas, kuriam gali būti taikomos aplinkos apsaugos rėmimo programos. Savivaldybė gali kreiptis pati ir gauti paramą, tačiau buvo pasirinktas kitas kelias“, – 15min.lt teigė V.Benkunskas.
Pagrindinė sutarties su investuotoju įsigaliojimo sąlyga yra tai, kad investuotojas turi gauti finansavimą. Laimėjusi įmonė tiek savo lėšų neturi, todėl jai reikia banko ar kitos kredito įstaigos pagalbos.
Italai neranda finansuoti norinčio banko
„Gemmo“ atstovų teigimu, investuotojui su bankais nepavyksta susitarti dėl formalių trūkumų, tačiau ėmė aiškėti, kad investuotojai negauna pinigų iš bankų, nes šie abejoja savivaldybės galimybėmis vykdyti savo įsipareigojimus.
Sutarties sąlygoms įvykdyti buvo numatytas pusės metų terminas. Lapkričio mėnesį jis buvo pratęstas pirmą kartą.
„Gemmo“ atstovų teigimu, investuotojui su bankais nepavyksta susitarti dėl formalių trūkumų, tačiau ėmė aiškėti, kad investuotojai negauna pinigų iš bankų, nes šie abejoja savivaldybės galimybėmis vykdyti savo įsipareigojimus.
Balandžio 28 diena yra paskutinis terminas, iki kurio turi būti gauta paskola. Jos negavus, sutartis nutrūks. Sprendimą, ar pratęsti terminą, priims Vilniaus savivaldybės taryba.
Bijoma, kad dar kartą pasikartos sostinės šilumos tinklų istorija. 2002 m. atėjo privatus investuotojas, iš savivaldybės šilumos tinklų perėmė visus darbuotojus, vėliau įkūrė bendrovę „Vilniaus energija“, kuri 15 metų valdo šilumos tinklus. Ją lydėjo skandalų šleifas, o šilumos kaina didžiausiame Lietuvos mieste toli nuo mažiausios šalyje.
„Miestas nieko nelaimi. Tai, ką mes sutaupysime atnaujinę visą infrastruktūrą, miestas sumokės privačiam investuotojui. Savivaldybei darant pačiai, efektas būtų kur kas didesnis“, – minėjo V.Benkunskas.
Gyvena nežinioje
Mūsų įmonė dirba taip pat, kaip ir dirbo. Savivaldybės užsakymus vykdome, tinklus remontuojame, apšviečiame gatves. Miestas be šviesos neliks, – teigė P.Čaikauskas.
15min.lt duomenimis, įmonės „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ vadovybė kolektyvui jau parodė darbuotojų perkėlimo lapelius. Ši bendrovė turėtų pereiti koncesininkui, tačiau sutartis su savivaldybe dar neįsigaliojo.
UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ laikinasis direktorius Petras Čaikauskas 15min.lt teigė, kad nei vienas darbuotojas kol kas nėra perkeltas, o kolektyvui tiesiog aiškinama, kas jų gali laukti ateityje:„Kol kas vyksta tik paruošiamieji veiksmai. Jeigu bus pradėta įgyvendinti partnerystės sutartis, tai žmonės turės pereiti ir dirbti iš karto. Juk yra Darbo kodekso nustatyti terminai.
Šiuo metu darbuotojai niekur nepereidinėja. Vyksta tik diskusijos dėl sąlygų ir kitas paruošiamasis darbas.“
Pasak jo, kol kas laukiama Savivaldybės tarybos sprendimo, po kurio bus aišku, kaip organizuoti darbus.
„Mūsų įmonė dirba taip pat, kaip ir dirbo. Savivaldybės užsakymus vykdome, tinklus remontuojame, apšviečiame gatves. Miestas be šviesos neliks“, – sakė P.Čaikauskas.
