Buvę „France Telecom“ vadovai teisiami dėl darbuotojų savižudybių bangos

Savižudybių banga, kuri tuo metu sukrėtė Prancūziją, įvyko 2008–2009 metais ir iškėlė daug klausimų apie darbo kultūrą buvusioje valstybinėje telekomunikacijų milžinėje. 2013 metais bendrovė buvo pervadinta į „Orange“.

Teisiamųjų suole atsidūrė buvęs direktorius Didier Lombardas, vadovavęs bendrovei nuo 2005 iki 2010 metų, keletas kitų aukšto rango vadovų bei pati bendrovės „Orange“. Visi jie kaltinami tariamai nepastebėję institucinio priekabiavimo įmonės viduje.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Didier Lombardas

Paryžiaus baudžiamasis teismas pradėjo nagrinėti bylą praėjus beveik septyneriems metams po to, kai D.Lombardas ir pati „France Telecom“ buvo apkaltinti „moraliniu priekabiavimu“, kuris apibrėžiamas kaip „dažnai kartojamais veiksmais, kurių tikslas ar poveikis yra darbo sąlygų blogėjimas“.

Pakartotinio teismo rūmų posėdis prasidėjo užregistruojant atsakovus ir civilinius ieškovus, tarp kurių yra buvusių „France Telecom“ darbuotojų, kurie įvykdė savižudybes, giminaičiai.

Kartu su D. Lombardu ant teisiamųjų suolo dėl to paties kaltinimo sėdo buvęs antras asmuo bendrovėje, Louisas-Pierre'as Wenesas bei buvęs žmogiškųjų išteklių vadovas Olivier Barberotas.

Dar keturiems asmenims šioje byloje, kurią atidžiai stebi kitos įmonės, profsąjungos ir darbuotojai, pareikšti kaltinimai bendrininkavimu.

Jei kaltinamieji bus nuteisti, jiems gali tekti metus praleisti už grotų bei sumokėti 15 tūkst. eurų baudą. Teismas gali trukti iki liepos 12 dienos.

Tuo tarpu jei būtų nustatyta bendrovės „Orange“ kaltė, jei galėtų būti skirta 75 tūkst. eurų bauda.

„Nerimo atmosfera“

Nepaisant Prancūzijos darbo įstatymų, kurie yra vieni iš griežčiausių pasaulyje, vis didėja visuomenės susirūpinimas dėl darbo vietoje patiriamo spaudimo pasekmių, įskaitant depresiją, ilgalaikes ligas, profesinį „perdegimą“ ir net savižudybes.

Profesinės sąjungos ir vadovybė pripažįsta, kad 2008–2009 metų laikotarpiu nusižudė trisdešimt penki „France Telecom“ darbuotojai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Bendrovės darbuotojai išreiškią protestą dėl įmonės veiklos, kuri priveda prie savižudybių (2009 m.)

Dėl šių mirčių D.Lombardas atsisakė savo posto.

Anksčiau buvusi viešoji bendrovė, „France Telecom“ buvo privatizuota 2004 metais.

Prokurorai teigia, kad tuo metu bendrovė ir jos vadovas įvedė darbuotojus trikdančią bendrovės politiką, kad paskatintų juos išeiti iš darbo.

Tyrimo metu tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė 39 darbuotojų byloms, iš kurių devyniolika nusižudė, dvylika pamėgino tai padaryti, o aštuoni susirgo ūmia depresija ir dėl to buvo atleisti.

2008 metų liepą 51 metų technikas iš Marselio nusižudė, palikdamas laišką, kuriame apkaltino vadovus „valdymu, vadovaujantis baimės principu“. Po dviejų mėnesių 32 metų moteris iššoko pro biuro Paryžiuje langą, stebint siaubo apimtiems kolegoms.

Tuo tarpu D.Lombardas, kuris nuo 2005 iki 2010 metų ėjo valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus pareigas, dar labiau kurstė įtampą savo pasmerkimo sulaukusiais komentarais.

Jis pripažino, kad elgėsi „labai netaktiškai“, kalbėdamas apie „susižavėjimą savižudybėmis“ bendrovėje.

O 2006 metais D.Lombardas personalui ištarė liūdnai pagarsėjusį komentarą: „Priversiu žmones išeiti vienaip ar kitaip – per duris ar per langą“.

Jis atsistatydino 2010-ųjų kovo mėnesį.

„Tiesos akimirka“

Tyrėjo kaltinimų santraukoje, su kurios kopija susipažino ir naujienų agentūra AFP, D.Lombardas kaltinamas įdiegęs „bendrovės politiką, kuria buvo siekiama pakenkti darbuotojams <...> sukuriant nerimą keliančią profesinę atmosferą“.

Prieš prasidedant teismo posėdžiui, šimtai žmonių susirinko prie teismo pastato, ragindami nubausti buvusius vadovus.

„Mano gyvenimas yra sugriautas, – kalbėjo buvusi „France Telecom“ darbuotoja, 56 metų Beatrice Pannier, kuri pradėjo dirbti bendrovėje 1982 metais, o po mėginimo nusižudyti 2011-aisiais nebegali dirbti dėl sveikatos būklės. – Atėjo tiesos akimirka.“

Patrikas Ackermannas iš profsąjungos SUD sakė tikintis, kad „buvę vadovai bus nuteisti <...>, kad jie gailisi ir pripažįsta peržengę liniją“.

Ši teismo procesas – tai pirmas kartas, kai garsios Prancūzijos bendrovės atstovai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl moralinio priekabiavimo.

Gynybos teisininkai atsisakė komentuoti, tačiau bylai artimas šaltinis pranešė, kad „France Telecom“ „neneigia darbuotojų kančių, tačiau ginčija tai, kad buvo sukurta politika siekiant destabilizuoti darbuotojus“.