Nutarimas dar gali būti apskųstas Vidžemės apygardos teismui.
Remiantis kaltinamuoju aktu, 2015 metų vasarą U. Magonis priėmė pusės milijono eurų kyšį iš O. Osinovskio, kad „Latvijos geležinkelių“ patronuojamoji įmonė „LDz Ritosa Sastava Serviss“ iš verslininko bendrovės „Skinest Rail“ įsigytų keturis senus lokomotyvus už kelis milijonus eurų. Baudžiamąją bylą tyrė Korupcijos prevencijos biuras.
Prokurorai prašė teismo abiem kaltinamiesiems skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmes.
Be to, prokuratūra siekė, kad būtų konfiskuotas U. Magonio turtas ir kad jam būtų uždrausta penkerius metus dirbti valstybės ir savivaldybių įmonių valdybose.
Prokurorai taip pat paprašė pripažinti 499 500 eurų grynuosius pinigus, konfiskuotus abiejų įtariamųjų suėmimo metu, kaip iš nusikalstamos veikos gautas pajamas ir įnešti juos į vyriausybės biudžetą.
Kreipdamasis į teismą, O. Osinovskis savo kaltės nepripažino ir ne kartą pabrėžė, kad jis, kaip privatus asmuo, sumokėjo U. Magoniui komisinius už pasinaudojimą pastarojo kontaktais įmonėje „Rusijos geležinkeliai“ siekiant atnaujinti pelningą sutartį tarp „Daugpilio lokomotyvų remonto depo“ ir „Rusijos geležinkelių“.
Kaip buvo pranešta, buvęs aukšto rango Korupcijos prevencijos biuro pareigūnas Juris Juras 2016 metų vasarą pranešė, kad jam buvo pasiūlytas 1 mln. eurų kyšis mainais už U. Magoniui iškeltų kaltinimų pakeitimą iš kyšininkavimo į prekybą poveikiu, už kurią numatoma daug lengvesnė bausmė.
J. Juras teigė apie kyšį informavęs tuometinį Korupcijos prevencijos biuro viršininką Jaroslavą Strelcenoką ir generalinį prokurorą Eriką Kalnmeiersą, tačiau jų reakcijos nesulaukė, todėl apie kyšį papasakojo žiniasklaidos priemonėms.
Vėliau Korupcijos prevencijos biuras tvirtino, kad J. Juras atskleidė atskleidė per daug informacijos ir taip gerokai apsunkino biuro atliekamą susijusių įtarimų tyrimą.
Šiuo metu bylą nagrinėja pirmosios instancijos teismas.
