„Taip, sandoris vyksta. (...) 100 proc. neparduodama, eina kalba apie kontrolinį akcijų paketą. (...) Yra tam tikros komercinės paslaptys, bet yra kontrolinis akcijų paketas ir galimybė išsipirkti 100 procentų“, – BNS sakė V.Tomkus.
Apie sandorį pranešė naujienų portalas „Delfi“, paskelbęs, kad „Eltą“ perka verslininkė, iš Darbo partijos prieš kelias savaites pasitraukusi G.Markovičienė.
„Pirkėjų buvo daug. (...) Yra BNS savininkai estai („Eesti Meedia“ – BNS), skambino, siūlė, bet labai nerimtas pasiūlymas buvo. Kaip supratau, norėjo monopolizuoti rinką ar panašiai. Pagalvojau, kad tai gali būti nelabai naudinga Lietuvai. Paskui buvo Tomas Balžekas (buvęs „15min“ ir BNS direktorius – BNS), bet ten labiau ambicijos, kažką estams įrodyti, su žurnalistika, man atrodo, nieko bendro neturi“, – BNS sakė V.Tomkus.
„Aš išklausiau visų jų perspektyvų, kaip jie įsivaizduoja rinką, tai man priimtiniausias pasirodė Gitanos (G.Markovičienės – BNS) variantas, nes ji aktyviai dalyvavo politikoje su savo nuomone kaip apžvalgininkė. Man jos pažiūros patinka, man patinka ta patriotinė linija ir šiuo atveju lėmė ne kainos klausimas, o į kieno rankas pereina viena iš seniausių informacinių įmonių „Elta“, – pridūrė „Respublikos leidinių“ savininkas.
V.Tomkus teigė negalintis atskleisti sandorio vertės: „Kaina buvo geresnė, nei pasiūlė BNS (BNS savininkai – BNS)“.
V.Tomkaus teigimu, perleidžiamas „Eltos“ verslas ir nuotraukų archyvas. Sandoris, pasak „Respublikos leidinių“ savininko, turėtų būti baigtas per savaitę.
Su G.Markovičiene BNS kol kas nepavyko susisiekti, tačiau BNS atsiųstame komentare ji teigė, kad išsamiau sandorį ir „Eltos“ planus ketinama informuoti, baigus sandorį.
„Šiandien galiu tik užtikrinti esamus ir būsimus agentūros klientus, kad turime ilgalaikę viziją dėl nacionalinės naujienų agentūros vystymo, užtikrinant aukščiausio lygio profesinius ir etinius standartus“, – teigė G.Markovičienė.
„Respublikos leidinių“ direktorė Diana Veleckienė BNS teigė, kad neseniai G.Markovičienė išėjo iš „Respublikos leidinių“, kur dirbo reklamos ir komercijos direktore. Neseniai G.Markovičienė paliko ir buvusios Darbo partijos pirmininkės Živilės Pinskuvienės pavaduotojos pareigas.
Ekonomiste prisistatanti G.Markovičienė rašė straipsnius „Respublikoje“ ir „Delfyje“ įvairiomis politikos ir ekonomikos temomis.
„Paskaitykit visus jos rašymus „Respublikoje“, „Delfyje“, ji vertina labai daug įvykių. Ar bent kur yra bent kokios nors partijos ausys? (...) Visi rašiniai yra žmogaus, išmanančio ekonomiką, politinę situaciją, finansus, ten apie jokią partiją neina kalba, eina kalba tik apie Lietuvą. (...) Nerasite nei vieno protégé, nei vieno politiko, nei vienos partijos, bet yra labai daug kalbama apie abejotinus politikų sprendimus, daug yra pastabų dėl biudžeto paskirstymo, dėl žmonių socialinės atskirties“, – kalbėjo V.Tomkus.
Ji BNS nurodė esanti finansų valdymo specialistė, turinti verslo administravimo išsilavinimą ir 14 metų dirbusi bankų sektoriuje, dabar nepriklausanti jokiai politinei partijai.
40-ies G.Markovičienė 1998–2010 metais dirbo Ūkio banke, 2010 metais vadovavo „Swedbank“ Klaipėdos filialo skyriui, 2011–2012 metais dirbo „Danske Bank“ Lietuvos filialo klientų aptarnavimo skyriaus vadove, nuo 2012 metų gruodžio dirbo buvusio Seimo nario „darbiečio“ Gedimino Jakavonio padėjėja.
G.Markovičienė socialiniame tinkle „LinkedIn“ nurodo vadovaujanti įmonei „GM Media Invest“, tačiau Registrų centre tokia įmonė nėra užregistruota.
Žinia paskelbta po V.Uspaskicho pranešimo apie grįžimą į partiją
Žinia apie sandorį pasirodė netrukus po to, kai Viktoras Uspaskichas paskelbė sugrįžtantis į Darbo partiją. V.Uspaskichas pareiškė, kad grįžta į partiją ir teigė parašęs Kėdainių skyriui prašymą į ją įstoti. Šį prašymą turi apsvarstyti DP Kėdainių skyriaus taryba, vadovaujama laikinai einančio pareigas Juozo Gaidamavičiaus.
V.Uspaskichas Darbo partiją įkūrė 2003 metų spalį ir iki 2013 metų su nedidele pertrauka buvo jos pirmininku. Tais metais Vilniaus apygardos teismas jį ir kelis kitus „darbiečius“ pripažino kaltais dėl „juodosios“ buhalterijos. Tuomet politikui skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
2015 metų gruodį, Apeliaciniame teisme baigiant nagrinėti šią baudžiamąją bylą, V.Uspaskichas pranešė pasitraukiantis iš Darbo partijos. Apeliacinis teismas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą jam skyrė 6,8 tūkst. eurų baudą. Tokią pačią bausmę paliko ir Aukščiausiasis Teismas.
