Paklausta, ar ji mano nepadariusi nieko blogo, buvusi trijose Baltijos šalyse veikiančio banko vadovė atsakė „taip“.
B.Bonnesen pažymėjo, jog paskutiniai šeši mėnesiai buvo kupini įtampos, bet viskas bus gerai.
„Jeigu bankas yra artimas tavo širdžiai, kovosi už tai, kas, tavo nuomone, yra teisinga. Aš taip ir darau“, – pareiškė ji.
Paklausta, ką ji dabar planuoja daryti, B.Bonnesen atsakė, jog dabar pradeda naują gyvenimą.
Švedijos žiniasklaidos duomenimis, B.Bonnesen išeitinė išmoka sudaro 21,5 mln. Švedijos kronų, arba apytikriai 2,1 mln. eurų.
Ministras „pasipiktinęs“ „Swedbank“ reakcija
Švedijos finansų rinkų ministras ketvirtadienį pareiškė esąs pasipiktinęs tuo, kaip trijose Baltijos šalyse veikiantis „Swedbank“ reagavo į įtarimus pinigų plovimu.
„Esu pasipiktinęs tuo, kaip prastai „Swedbank“ sprendė šį klausimą“, – interviu švedų televizijos kanalui TV4 pareiškė Peras Bolundas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Kitame interviu televizijos kanalui DiTV ministras pareiškė, jog „Swedbank“ generalinės direktorės B.Bonnesen atleidimo nepakanka.
„Jie turėjo bendradarbiauti su institucijomis, tačiau jie pasielgė visiškai priešingai ir tai yra visiškai nepriimtina. Dėl to kyla rizika pasitikėjimui „Swedbank“ ir visa finansų sistema, taip pat rizika Švedijos reputacijai“, – pareiškė jis.
Atleido po pinigų plovimo skandalo
„Swedbank“ valdyba ketvirtadienį atleido B.Bonnesen iš banko prezidentės ir generalinės direktorės pareigų ir finansų direktorių Andersą Karlssoną paskyrė laikinuoju prezidentu ir generaliniu direktoriumi.
„Dėl pastarųjų dienų įvykių bankas ėmė patirti didžiulį spaudimą. Todėl valdyba nusprendė atleisti Birgitte Bonnesen iš užimamų pareigų“, – pareiškė banko valdybos pirmininkas Larsas Idermarkas.
Tuo tarpu Švedijos institucijos tęsia tyrimą, siekdamos nustatyti, ar „Swedbank“ – seniausias Švedijos bankas – yra įsivėlęs į milžinišką skandalą dėl pinigų plovimo per Baltijos šalis, ir trečiadienį atliko kratą banko būstinėje.
Švedijos ekonominių nusikaltimų tarnyba pranešė, jog tarnybos vyriausiasis prokuroras Thomas Langrotas tiria, ar penkiolika didžiausių „Swedbank“ akcininkų apie tai, kad bankas yra įsivėlęs į pinigų plovimo skandalą, galėjo neteisėtai sužinoti dar prieš tai, kai apie tai praėjusį mėnesį pirmą kartą pranešė švedų televizija.
Transliuotojas SVT tuomet pranešė, jog „Swedbank“ klientai tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialo Estijoje galėjo pervesti mažiausiai 40 mlrd. kronų, arba 3,8 mlrd. eurų.
SVT tiriamosios žurnalistikos laidoje „Uppdrag Grasning“ trečiadienį buvo pranešta, jog „Swedbank“ pateikė klaidinančią informaciją tyrimą dėl vadinamųjų „Panamos popierių“ vykdančioms JAV institucijoms.
Laidoje buvo papasakota, jog „Swedbank“ Niujorko finansų priežiūros institucijai pareiškė, jog bankas neturi pagrindo įtarti, kad per jį galėjo būti plaunami pinigai, nors bankas Baltijos šalyse teikė paslaugas daugiau nei šimtui bendrovių, susijusių su Panamos teisinių paslaugų bendrove „Mossack Fonseca“.
Iš „Mossack Fonseca“ buvo nutekinta apie 11,5 mln. dokumentų, kurie atskleidė kaip viso pasaulio politikai, verslininkai, nusikaltėliai ir garsenybės naudojosi vadinamaisiais mokesčių rojais, kad paslėptų savo turtą.
SVT duomenimis, nuteistas buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas per „Swedbank“ gavo 1 mln. Švedijos kronų, arba 96 tūkst. eurų. Pinigus pervedė bendrovė „Vega Holding“, kuri yra siejama su buvusiu Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi.