„Šį mėnesį bus išsiųsti paskutiniai atsiliepimai Stokholmo arbitrui, tad byla netrukus žengs jau į nagrinėjimo posėdyje stadiją. Galiu pasidžiaugti, kad pirminė stadija ginčo praėjo sklandžiai, surinkti duomenys yra labai svarūs ir mano nuomone, tikrai nenuginčijami argumentai, ginant mūsų, vilniečių poziciją. Galiu tik pasikartoti, kad esu įsitikinęs, kad miestą valdant buvusiam merui, miesto šilumos ūkis buvo valdomas siekiant naudos ne miestui, o tik keliems suinteresuotiems, šiuo atveju, kelioms bendrovėms ir jų savininkams. Tai „Veolia" ir jos partneriai", – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Anot „Vilniaus šilumos tinklų" vadovo Gerimanto Bakano, Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus Šilumos tinklų bendrai parengtas ieškinys Stokholmo arbitrui, yra labai svarbus žingsnis, išlaisvinant sostinės šilumos ūkį iš korupcijos gniaužtų.
„Miesto energetinis ūkis ilgus metus skendo korupcijoje, kuri vešėjo miestui vadovaujant A.Zuokui. Atliktas tyrimas, ieškinio rengimo metu, tik patvirtino, kad sprendimai, susiję su „Veolia" ir Icor grupe (buvusiu Rubikonu) buvo nenaudingi miesto gyventojams, o naudą gavo tik šios dvi bendrovės. Tai, kad ginčas yra perspektyvus ir turime realaus pagrindo sugražinti miestiečiams lėšas, tik patvirtina privataus fondo įsitraukimas į ginčą, kuris sutiko finansuoti didžiąją dalį ginčo sąnaudų. Žinodamas bylos esmę, galiu pasakyti tik tiek, kad esame pateikę 13 reikalavimų, kurių bendra suma didesnė nei 350 mln. EUR, o tiksliau beveik prilygsta metiniam sostinės biudžetui", – sako bendrovės vadovas.
Anot jo, sostinės savivaldybė ir jai pavaldi bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai" Stokholmo arbitraže prašo atlyginti „Veolia" veiksmais per daugiau nei 15 metų susidariusią žalą. Vilniaus savivaldybę ir Vilniaus Šilumos tinklus ginče su „Veolia" atstovaujančios advokatų kontoros „TGS Baltic" advokato ir vadovaujančio partnerio Viliaus Bernatonio teigimu, šis ginčas yra pirmasis Lietuvos istorijoje, kuriame viešasis interesas sulaukė finansavimo specializuoto fondo lėšomis.
„Tai visiškai nauja praktika, pastaruoju metu populiarėjanti visame pasaulyje, kuriame ginčus finansuoja privatus kapitalas, sėkmės atveju gaudamas tam tikrą, sutartą atlygį. Šiuo konkrečiu atveju, sėkmės atveju, maksimali suma, kuri priklauso nuo priteistos ir Veolia išieškotos sumos, tesudaro mažą dalį nuo žalos atlyginimo. Bylos nesėkmingos baigties riziką prisiima fondas", – sako advokatas.
Anot jo, pirmieji arbitražo posėdžiai planuojami jau kitų metų viduryje, o pati byla gali būti išnagrinėta jau 2021 m. Toks ginčo finansavimo modelis buvo pasirinktas neatsitiktinai.
„Puikiai suprantame, kad dėl ankstesnės sostinės valdžios sprendimų, esame priversti kovoti su penkiolika metų sostinės gyventojų sąskaita mitusia korumpuota sistema. Tad nėra net jokios abejonės, kad šiame ginče, kaip ir bet kuriame tokio masto, bus pasitelktos pačios įvairiausios kovos priemonės. Juk kalbame apie miestui padarytus nuostolius siekiančius ne dešimtis milijonų, o šimtus. Priešininkai į šį ginčą meta maksimalias pajėgas. Tad natūralu, kad kovai reikia ne tik tinkamai pasirengti, bet ir turėti atitinkamus išteklius", – sako jis.
Į Stokholmo arbitražą Vilniaus miesto savivaldybė kartu su bendrove Vilniaus Šilumos tinklais pateikė priešieškinį su 12 reikalavimų dar pernai vasarį. Bendra savivaldybės ir VŠT priešieškinių reikalavimų dydžiai viršija 350 mln. Eur. Reikalavimai „Veolia" ir VE yra susiję su sostinės šilumos ūkio nuomos sutarties sąlygų nevykdymu. Žalos dydį nustatė savivaldybės ir VŠT pasirinkti tarptautiniai techninio ir finansinio vertinimo ekspertai.
