Pasak prokurorų, iš 10 mln. JAV dolerių, kuriuos „Nissan“ 2017–2018 metais skyrė minėtam automobilių platintojui, C.Ghosnas pasisavino 5 mln. JAV dolerių.
Automobilių platintojo pavadinimo prokuratūra nenurodo, tačiau C.Ghosno advokatai mano, jog tai yra Omano bendrovė „Suhail Bahwan Automobiles“.
Bendrovė „Nissan“ tiria informaciją apie tai, kad C.Ghosnas pasinaudojo Omano automobilių platinimo bendrove, kad, be kita ko, įsigytų jachtą ir finansuotų investicijų bendrovę, kurią iš dalies valdo jo sūnus, pranešė JAV verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ šaltiniai.
C.Ghosnas pirmą kartą buvo suimtas 2018 metų lapkričio 19 dieną. Jam buvo pareikšti keli kaltinimai, įskaitant tai, kad jis reguliavimo institucijoms teikiamose ataskaitose per aštuonerius metus nedeklaravo daugiau nei 80 mln. JAV dolerių iš „Nissan“ gauto darbo užmokesčio.
Kovo pradžioje automobilių pramonės magnatas už 8,9 mln. JAV dolerių užstatą buvo paleistas iš Tokijo sulaikymo centro, kuriame praleido 108 dienas, tačiau balandžio 4-ąją buvo vėl suimtas.
Pats C.Ghosnas neigia visus kaltinimus.
Jis „Nissan“ vadovus apkaltino „nešvariu žaidimu“, kuriuo buvo siekiama jį nušalinti nuo vadovavimo bendrovei. Anot jo, keli direktoriai, „vadovaudamiesi savo interesais ir pasidavę savo baimėms“, paaukojo „Nissan“ interesus, o tai bus pražūtinga bendrovei.
Praėjus kelioms valandoms po naujų kaltinimų pareiškimo, C.Ghosno advokatai teismo paprašė paleisti jį už užstatą.
Libaniečių šeimoje Brazilijoje gimęs C.Ghosnas yra vienas garsiausių pasaulio automobilių pramonės aukščiausio rango vadovų. Prieš du dešimtmečius jis išgelbėjo „Nissan“ nuo žlugimo. Jis taip pat vadinamas vienu iš „Renault“, „Nissan“ ir „Mitsubishi“ aljanso „architektų“.
C.Ghosnas tapo vienu iš „Renault“, „Nissan“ ir „Mitsubishi“ aljanso iniciatorių. Jis taip pat aktyviai pasisakė už platesnę partnerystę su kitais automobilių gamintojais.
Verslininkas nuo 1996 metų pabaigos vadovavo prancūzų bendrovei „Renault“. 1999-isiais, kai „Renault“ ir „Nissan“ tapo strateginiais partneriais, jis buvo perkeltas į japonų bendrovę ir užėmė gamybos direktoriaus pareigas, o dar po metų tapo jos prezidentu ir generaliniu direktoriumi.
Nuo 2005 metų milijonierius vienu metu ėjo ir „Renault“ prezidento, ir generalinio direktoriaus pareigas, o nuo 2009-ųjų ėmė vadovauti ir bendrovės valdybai.
2016 metų pabaigoje verslininkas buvo išrinktas „Mitsubishi“ direktorių valdybos pirmininku.
2017 metų balandį „Nissan“ generalinio direktoriaus įgaliojimus C. Ghosnas perdavė Hiroto Saikawai, tačiau liko vadovauti valdybai.
Praėjus trims dienoms po C.Ghosno suėmimo, „Nissan“ jį atleido iš vadybos pirmininko pareigų, o kiek vėliau tokį patį sprendimą priėmė „Mitsubishi“ valdyba.
Šių metų sausį C.Ghosnas pats pasitraukė iš „Renault“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus postų.
O balandį jis buvo pašalintas iš „Nissan“ valdybos.
