Pasak Valstybės kontrolės pranešimo, šiais metais pirkimų per CPO LT apimtys turėtų augti dar sparčiau, nes įsigaliojus naujoms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, perkančiosios organizacijos privalės įsigyti prekes, paslaugas ir darbus tik centralizuotai, jei kitu būdu negali jų įsigyti pigiau ir greičiau.
Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu siekė įsitikinti, ar vykdant centralizuotus viešuosius pirkimus per CPO LT racionaliai naudojamos viešojo sektoriaus lėšos.
„Centralizuotai vykdant viešuosius pirkimus perkančiosios organizacijos turi galimybę išvengti sudėtingų ir ilgai trunkančių viešųjų pirkimų procedūrų, tačiau ne visuomet užtikrinama per CPO LT perkamų prekių, paslaugų ir darbų kokybė bei mažesnė jų kaina“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Katalogas nepakelia augančių srautų
Audito metu paaiškėjo, kad perkančiosios organizacijos nepakankamai komunikuoja su CPO LT ir pastaroji neturi informacijos apie nepatikimus tiekėjus bei sutarčių vykdymo kokybę. Pasitaiko atvejų, kai pristatomos nekokybiškos, brangesnės arba ne tos prekės, kai suteikiamos nekokybiškos paslaugos ar darbai.
Vertinant vaistų įsigijimą paaiškėjo, kad per CPO LT perkamų vaistinių preparatų kaina daugeliu atvejų mažesnė, nei perkant savarankiškai, tačiau neretai pasitaiko, kai perkančiosios organizacijos neturi galimybės įsigyti vardinių vaistinių preparatų, nes juos tiekia vienintelis gamintojas, kuris ne visada šią prekę pasiūlo.
Be to, šiuo metu veikiantis elektroninis CPO.lt katalogas sukurtas neįvertinus didėjančio naudotojų skaičiaus, pirkimo kategorijų plėtros, užsakymų įvairovės, o įdiegti tobulesnę katalogo versiją vėluojama, todėl jo privalumais negali pasinaudoti visi centralizuotų pirkimų dalyviai. Dėl CPO.lt katalogo techninių trūkumų ir tiekėjų skundų teismui, stabdančių pirkimo procedūras, CPO LT ne visada užtikrina nepertraukiamą naudojimąsi katalogu.
Vertinant vaistų įsigijimą paaiškėjo, kad per CPO LT perkamų vaistinių preparatų kaina daugeliu atvejų mažesnė, nei perkant savarankiškai, tačiau neretai pasitaiko, kai perkančiosios organizacijos neturi galimybės įsigyti vardinių vaistinių preparatų, nes juos tiekia vienintelis gamintojas, kuris ne visada šią prekę pasiūlo. Be to, vaistinių preparatų įsigijimo sutartis sudaroma 6 mėnesiams, nėra galimybės jos pratęsti, todėl užsakydamos mažesnius vaistų kiekius sveikatos priežiūros įstaigos moka aukštesnę kainą. Pažymėtina, kad CPO LT deda pastangas keisti esamą situaciją tobulindama preliminariosios sutarties sąlygas.
Šiuo metu CPO LT veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Dėl padidėjusio darbo krūvio prireiks daugiau CPO LT personalo, o nuolat plečiant CPO.lt katalogo asortimentą didės išlaidos preliminariosioms sutartims administruoti. Norint efektyvinti CPO LT veiklą ir taupyti valstybės biudžeto lėšas, veiklos administracinės išlaidos galėtų būtų padengiamos renkant administravimo mokestį iš tiekėjų.
Valstybės kontrolė Ūkio ministerijai ir CPO LT pateikė rekomendacijas, padėsiančias racionaliau naudoti valstybės lėšas ir administracinius išteklius.
