Tiesą sakant, jau kovo mėnesį artėjantis virsmas nebuvo visiškai netikėtas: kelias savaites prieš oficialaus karantino pradžią „Centric“ Kauno padalinio administracija ir vidinės IT komandos darė savas įžvalgas ir dėliojosi scenarijus, kas bus, jeigu bus, tarėsi ir ruošėsi.
„Vis dėlto vienas dalykas yra kalbėti apie galimybę – o visai kas kita prieš savaitgalį išgirsti naujieną, kad nuo pirmadienio į biurus nebegrįžtame. Tad vidinio šurmulio ir lengvo persiorientavimui būdingo streso, žinoma buvo. Manau, gana sėkmingai adaptuotis prie pokyčių mums padėjo tai, kad esame auganti, bet kol kas optimalaus dydžio organizacija. Dauguma mūsų komandų vadovų dirba kompanijoje nuo pirmų dienų, todėl turi stiprius ryšius su kolegomis, ir tai padėjo labai greitai bei efektyviai komunikuoti tarpusavyje. Tuo pačiu visi mūsų darbuotojai jau seniai buvo aprūpinti priemonėmis ir sprendimais, kurie leido sklandžiai dirbti iš namų. Tad žvelgiant iš organizacijos perpektyvos, perėjimas prie nuotolinio darbo čia, Kaune, vyko itin sklandžiai,“ – mano įmonės vadovas P. Samoška.
Tai, kad kertiniu situacijos suvaldymo akmeniu tapo vidinė komunikacija, patvirtina ir „Centric IT Solutions Lithuania“ personalo koordinatorė Julija Stanaitytė, pabrėždama, kad pasirenkant komunikacinę strategiją labai svarbu laikytis aukso vidurio principo – per mažai komunikacijos gąsdina ir kuria nežinomybės baubus, per daug – užverčia informacijos srautu, kuriame sunku atsirinkti tai, kas išties svarbu.
Pokyčiai: numatyti ir netikėti
Vienas ryškesnių pokyčių, įvykusių karantino metu ir tebesitęsiančių iki dabar, yra pasikeitusi komunikacija tarp pačių darbuotojų: bendraujama įvairesnėmis priemonėmis, taikant mišrius komunikacijos kanalus.
„Manau, kiekvienas darbuotojas stengėsi susikurti kuo daugiau tarpusavio bendravimo, socializacijos – ir iš čia turime tokį rezultatą, kad būdami toliau vieni nuo kitų, pradėjome ieškoti – ir atradome! – įvairių bendravimo kanalų, o pats bendravimo poreikis ne tik nesumažėjo, bet netgi pastebimai augo,“ – įspūdžiais dalijasi Julija.
Ar karantino metas leido kiek atsikvėpti nuo darbų? Paulius šypsodamasis purto galvą: tikrai ne – projektai ne tik kad nesustojo, bet tapo dar intensyvesni nei iki tol.
Jam pritaria ir Julija: kaip parodė atlikta vidinė darbuotojų apklausa, dauguma jų šį periodą vertina kaip itin produktyvų – per tą patį laikotarpį pavykdavo nuveikti gerokai daugiau nei iki karantino.
Dar daugiau: kaip tik šie mėnesiai tapo puikia proga lietuviškajam padaliniui ne tik dirbti su motininės „Centric“ klientais, bet ir patiems aktyviau ieškoti naujų klientų (pasirašyta programavimo darbų sutartis su Australijos įmone) bei galimybių vietos rinkoje.
„Po dvejų darbo metų jaučiamės subrendę kaip organizacija ir subūrę kompetentingą komandą, leidžiančią mums pasiūlyti savo profesionalias paslaugas ir padėti spręsti technologinius iššūkius tiek Euoropos, tiek Lietuvoje veikiančioms įmonėms,“ – sako P. Samoška.
Mokysimės dirbti mišriai
Jei karantinas mus išmokė dirbti iš namų, tai pokarantininis pasaulis reikalauja išmokti dirbti mišriai: jau dabar akivaizdu, kad nemaža dalis žmonių rinksis gerokai daugiau laiko praleisti dirbdami nuotoliniu būdu, o ne biure. Vadinasi, teks išmokti dirbti kartu su tais, kurie sėdi biure, ir tais, kurie dirba iš namų ar kitų vietų.
„Mes paklausėme savo darbuotojų, ar norėtų po karantino dirbti daugiau iš namų. Apie 80 proc. atsakė, kad norėtų bent 1-2 dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu. Manau, kolegos netruko suprasti, kad dirbant iš namų darbo organizavimo procesai nenukenčia, o privalumų netrūksta – kad ir sutaupytas kelionės iš ir į biurą laikas, kurį galima skirti šeimai, poilsiui, laisvalaikiui,“ – pastebi Julija.
Tuo tarpu Paulius svarsto, kad šios tendencijos – beje, būdingos ne tik „Centric“, bet ir daugeliui įvairių industrijų įmonių – gali keisti pamatinį požiūrį į įmonių biurus.
„Galime pagrįstai kelti diskusiją: kaip atrodys biurai ateityje? Ar mums tikrai reikia tokio darbo zonų ir vietų išdėstymo? Gal verta pagalvoti apie kintamas darbo vietas – kurios nebūtų priskirtos konkrečiam darbuotojui, bet jose pakaitomis dirbtų tas, kuris tą dieną leidžia biure? Galbūt organizacijoms nebereikia tiek daug erdvės ir tuščių kėdžių?“ – kelia klausimus padalinio vadovas, tuo pačiu pripažindamas, kad vis dėlto biuro reikalingumo niekas nepaneigs. Tvirtu Pauliaus įsitikinimu, biure gimsta įmonės kultūra, kuri nėra ir negali būti kuriama vien nuotoliniu būdu – tarpasmeniniai santykiai biuruose išlieka svarbūs, tad reikės atrasti naują balansą biuro gyvenime.