Generalinė prokuratūra pranešė, kad atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimus dėl dviejų sutarčių vykdymo ypatumų Apeliacinis teismas ieškinį tenkino iš dalies – anot teisėjų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė mišrios kaltės institutą.
„Nustačius paprastą Vilniaus savivaldybės administracijos neatsargumą dėl 2010 metų sutarties neteisėto vykdymo, pasireiškusį atsainiu ir pasyviu požiūriu, teismas sprendė, kad savivaldybės neatsargumas nebuvo nei pagrindinė, nei lemiama žalos atsiradimo priežastis, pasireiškė neveikimu, taigi, šis neatsargumas kaltės aspektu nebuvo lygiavertis įmonės „Rubikon apskaitos sistemos“ aktyviems neteisėtiems veiksmams, todėl savivaldybės kaltės laipsnis sumažintas iki 20 proc.“, – rašoma pranešime.
LAT pernai spalį perdavė Apeliaciniam teismui iš naujo nagrinėti prokurorų kartu su Vilniaus valdžia inicijuotą ginčą su 2002–2012 metais Vilniaus darželių ir mokyklų šilumos ūkį prižiūrėjusia „City Service“ – iš jos prašyta priteisti beveik 21 mln. eurų.
Apeliacinis teismas 2020 metų spalį atmetė prokurorų ir savivaldybės reikalavimus. Anot teismo, 2002 ir 2010 metų sutartyse nurodytos aiškios formulės, pagal kurias savivaldybė turėjo atsiskaityti su „City Service“. Be to, sutartys nenumatė, kad galutiniai mokėjimai būtų skaičiuojami pagal apskaitos prietaisų parodymus.
Vilniaus apygardos teismas 2019 metų liepą nurodė „City Service“ savivaldybei sumokėti 10,3 mln. eurų – pusę reikalautos sumos, tačiau Apeliacinis teismas šią nutartį panaikino.
20,6 mln. eurų suma, anot Generalinės prokuratūros ir savivaldybės, susidarė, 10 metų daugiau nei dviem šimtams Vilniaus darželių ir mokyklų už suvartotą šilumą mokėjus ne pagal juose įrengtus apskaitos prietaisų rodmenis, o pagal sutartyse numatytas tam tikras formules.
„City Service“ teigė, kad bendrovei nuo 2002 metų suefektyvinus šilumos tiekimą, Vilnius už darželių ir mokyklų šildymą mokėjo gerokai mažiau nei iki sutarčių pasirašymo ar joms pasibaigus, ir buvo „sutaupyta“ apie 20 mln. eurų.
