2024-ųjų pirmąjį ketvirtį Danijos farmacijos milžinės „Novo Nordisk“ rinkos kapitalizacija pranoko šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP). Pastaraisiais metais šios bendrovės svoris ekonomikoje taip padidėjo, kad jos veikla gali smarkiai paveikti Danijos ekonominius rodiklius.
2023-iųjų lapkritį „Novo Nordisk“ paskelbė apie 42 mlrd. daniškų kronų (maždaug 5,6 mlrd. eurų) investicijas į savo gamybos pajėgumus Danijoje per 2023–2024 metus, o neseniai atlikta analizė parodė, kad penktadalis naujų darbo vietų Danijoje 2023 metais buvo susijusios su šia bendrove.
„Novo Nordisk“ rinkos kapitalizacija yra ne tik didžiausia Europoje, bet ir viršija Danijos BVP, todėl dažnai užduodamas klausimas: ar Danijos ekonomika netampa pernelyg priklausoma nuo vienos bendrovės ir vieno sektoriaus, panašiai kaip nutiko Suomijoje pirmajame dešimtmetyje, „Nokia“ klestėjimo laikotarpiu?
Farmacijos sektoriaus svoris Danijos ekonomikoje
„Novo Nordisk“ yra sena farmacijos bendrovė, kuri insuliną gamina jau daugiau kaip 100 metų ir jau dešimtmečius yra tarp vaistų, skirtų diabetui gydyti, pirmaujančių gamintojų.
Pastaraisiais metais paaiškėjo, kad jos gaminami GLP-1 klasės vaistai „Ozempic“ ir „Wegovy“ veiksmingai gydo nutukimą, todėl sparčiai augo bendrovės produkcijos paklausa, pajamų ir pelno rodikliai.
Aliuzija į „Nokia“ atvejį taip pat turi pagrindo, teigia „Coface“. Suomijos elektronikos milžinės pelnas ir išlaidos moksliniams tyrimams bei plėtrai 2007-ųjų paskutinį ketvirtį sudarė beveik 15 proc. šios šalies BVP, o telekomunikacijų ir garso įrašymo įrangos eksportas 2005 metais sudarė apie 20 proc. viso šalies prekių eksporto.
„Novo Nordisk“ pelnas ir išlaidos moksliniams tyrimams bei plėtrai šių metų pirmąjį ketvirtį prilygo maždaug 7,5 proc. Danijos BVP, o medicinos ir farmacijos produktų eksportas sudarė 16 proc. viso šalies prekių eksporto.
Per pastaruosius kelerius metus Danijos pramonė sparčiai augo – pirmąjį šių metų ketvirtį apimtys buvo 39,2 proc. solidesnės nei tuo pat metu 2019-aisiais. Kita vertus, šį augimą daugiausia lėmė farmacijos sektorius, šiuo palyginamuoju laikotarpiu ūgtelėjęs net 178 procentais, kai likusiuose gamybos sektoriuose tesiekė 7,1 procento.
2019 metais farmacijos sektorius formavo apie penktadalį gamybos augimo, tačiau per pastaruosius metus šis poveikis padidėjo iki maždaug 40 procentų.
Per pastaruosius dvejus metus taip pat išryškėjo Danijos ekonomikos dichotomija: daugelis sektorių susitraukė, o farmacijos sektorius smarkiai išsiplėtė, todėl 1,8 proc. pernai augusi šalies ekonomika be farmacijos sektoriaus indėlio būtų susitraukusi.
„Novo Nordisk“ dominavimas
„Coface“ pažymi, kad „Novo Nordisk“ palyginimas su „Nokia“ visgi gali būti pervertintas, nes 2003–2011 metais pastaroji bendrovė pagal pajamas buvo didžiausia Suomijoje, o minima farmacijos įmonė pagal šį rodiklį vis dar nėra didžiausia Danijoje.
Tačiau pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno sektoriaus visada kelia riziką, teigiama ataskaitoje. Visų pirma, vieno sektoriaus dominavimas gali neatskleisti tikrosios padėties ekonomikoje, kuri kitu atveju patirtų sunkumų. Antra vertus, Europos farmacijos sektoriuje tiekimo grandinė jau daugelį metų patiria įtampą, kuri dar labiau sustiprėjo po COVID-19 pandemijos, o Danija šiuo požiūriu nėra išimtis.
„Coface“ nurodo, kad kartu šis sektorius yra priklausomas nuo labai svarbių žaliavų, daugiausia iš Azijos, ir nuo paklausos užsienio rinkose, todėl yra labai pažeidžiamas dėl sustiprėjusių tarptautinės prekybos suvaržymų bei geopolitinės įtampos.
Danijos farmacijos ir biotechnologijų sektorius yra gana išvystytas, jame veikia didelės originalių vaistų gamintojos ir biotechnologijų bendrovės, taip pat generinių vaistų gamintojos, tačiau jame dominuoja „Novo Nordisk“. Pasak ataskaitos, šios kompanijos pajamos beveik dukart viršija bendras 10-ies kitų didžiųjų Danijos farmacijos ir biotechnologijų bendrovių pajamas, o išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai yra beveik 70 proc. didesnės nei tų įmonių kartu.
Sektoriaus svarba augs
Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį GLP-1 grupės vaistų paklausa didės, todėl tikimasi, kad vaistai nuo nutukimo ir toliau bus svarbi farmacijos pramonės varomoji jėga. Kita vertus, dėl to tikėtinai didės jos poveikis ir svarba Danijos ekonominei veiklai, teigia „Coface“.
Tačiau kartu pažymima, jog dabartinė vaistų nuo nutukimo rinka taip pat yra jautri daugeliui rizikų. Vaistų kainos tapo politinės kontrolės objektu – pavyzdžiui, tikimasi, kad JAV Infliacijos mažinimo aktas (Inflation Reduction Act, IRA) artimiausiais metais leis derėtis dėl šių vaistų kainų.
Ataskaitoje priduriama, kad artimiausiais metais naujų konkurentų atėjimas į GLP-1 rinką apribos kainų augimą. Be to, tikimasi, kad prasidėjus generinių vaistų gamybai sustiprės pigesnės alternatyvos konkurencinis spaudimas.
Autoriai apibendrina, kad per artimiausius kelerius metus farmacijos sektorius labai prisidės prie Danijos ekonomikos ir jo svarba tik augs. Nors, anot jų, šiuo metu ekonomika vis dar nelaikoma pernelyg priklausoma nuo šio sektoriaus, laikui bėgant tai gali pasikeisti, o dėl susitelkimo ties viena konkrečia vaistų rūšimi ekonomika gali tapti labiau pažeidžiama dėl tokių veiksnių kaip konkurencijos paaštrėjimas, politinių nuotaikų kaita ar geopolitinės įtampos stiprėjimas.
