„Bankas nusprendė nebeteikti jokio pobūdžio finansavimo, konkrečiai susijusio su naujų anglimis kūrenamų elektrinių statyba“, – pažymima antro pagal dydį Šveicarijos banko trečiadienį paskelbtame pranešime.
„Credit Suisse“ pripažįsta „kovos su klimato kaita srityje bankui tenkančią atsakomybės dalį“, rašoma pranešime.
Bankas taip pat pažadėjo dėti daugiau pastangų remiant „ekonomiką, kurioje būtų naudojamos mažai anglies dioksido išskiriančios technologijos ir kuri būtų atspari klimato kaitai“.
Aplinkosaugos grupių praėjusią savaitę paskelbta ataskaita parodė, jog finansų įstaigos naujas anglimis kūrenamas elektrines statyti planuojančioms bendrovėms per pastaruosius trejus metus skyrė 745 mlrd. JAV dolerių.
Nors pasaulyje vis labiau plinta suvokimas, jog būtina pažaboti klimato kaitą ir mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, ataskaitoje buvo paminėta daugiau nei 1 tūkst. naujų anglimis kūrenamų elektrinių ar blokų, kuriuos planuojama statyti.
Didžiausi trys ataskaitoje nurodyti skolintojai yra Japonijos bankai „Mizuho“, „Mitsubishi UFJ Financial Group“ ir „Sumitomo Mitsui Banking Corporation“. Ketvirta ir penkta vietos atiteko Jungtinių Valstijų „Citigroup“ ir Prancūzijos „BNP Paribas“.
