Įmonių turto areštų lapkritį ypač sumažėjo prekybos, transporto, pramonės ir prekybos sektoriuose, o padidėjo – tik tarp statybos ir nekilnojamo turto bendrovių.
„Nepaisant turto areštų sumažėjimo lapkričio mėnesį, bendri metiniai rodikliai išlieka prastesni nei pernykščiai. Per 11 šių metų mėnesių buvo įregistruota daugiau nei 11 tūkst. areštų atvejų – tai 780 atvejais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Areštuoto turto sumos šiemet taip didesnės – 2,3 mlrd. Lt, palyginti su 1,9 mlrd. Lt praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu“, – teigia Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.
Turto areštų skaičius per 11 šių metų mėnesių sparčiausiai padidėjo statybos ir nekilnojamo turto bendrovėse, t.y. šiuose sektoriuose areštų atvejų padaugėjo nuo pernykščių 2654 iki 3133 šiais metais.
Daugiausiai įmonių turto areštų praėjusį mėnesį įregistruota Vilniaus (43 proc.), Kauno (18 proc.) ir Klaipėdos (14 proc.) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (1 proc.), Utenos (2 proc.) ir Alytaus (2 proc.) apskrityse.
Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas. Turto areštu siekiama užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
