Daugiausiai turto areštų teko prekybos (163), statybos (126) ir paslaugų įmonėms (94). Tačiau lyginant įregistruotų areštų skaičių su įmonių skaičiumi tame sektoriuje, trejetas pasiskirsto kitaip. Atsižvelgiant į įmonių skaičių, areštų lygiu vasarį labiausiai išsiskyrė statybos (1,6%), finansų veiklos (1,3%) bei maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos.
Didžiausias turto areštas praėjusį mėnesį buvo įregistruotas Vilniaus NT operacijų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Įmonė, kreditų biuro duomenimis, delsia atsiskaityti už vandens ir elektros tiekimo, draudimo paslaugas, taip pat vėluoja sumokėti įmoką vienam bankui. Įmonė privalomą finansinę atskaitomybę Registrų centrui paskutinį kartą teikė už 2007 metus.
2,6 mln. Eur areštas vasarį įregistruotas nealkoholinių gėrimų prekybininkei UAB „IDS BORJOMI EUROPE“. Paskutinės Registrų centrui pateiktos atskaitomybės duomenimis, įmonė 2014 m. gavo 11 mln. Eur pajamų bei uždirbo daugiau nei 1,11 mln. Eur grynojo pelno. Pelningi jai buvo ir ankstesni metai.
Trečias pagal dydį areštas – 1,47 mln. Eur – vasarį teko krovinių pervežimo įmonei UAB „Finiens“. Įmonė pasižymi prasta kredito istorija, daugiausia dėl nuolatinių įmokų vėlavimų bankui, taip pat už elektros bei telekomunikacijų paslaugas. Be to, įmonė kelerius metus neteikia privalomos finansinės atskaitomybės Registrų centrui (paskutinė pateikta už 2010 m. rezultatus).
„Kaip rodo ir vasario pavyzdžiai, turto arešto faktas dar ne viską pasako apie įmonę. Taip, tai požymis, į kurį rekomenduojame tiekėjams atkreipti dėmesį bei išnaudoti šį argumentą derantis dėl apmokėjimo sąlygų. Kita vertus, jei įmonė turi stiprius finansus, vienu žingsniu į priekį žiūrinčią vadybą, tai turto areštas gali ir nesukelti rimtų padarinių verslui. Svarbu įvertinti visos įmonės vaizdą, pradedant jos naujausiais finansais, verslo sąsajomis, atsiskaitymu su finansų sektoriumi ir kitais tiekėjais” – apibendrina Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.