„Pagrindiniai išoriniai verslo finansuotojai Lietuvoje yra bankai ir kredito unijos. Todėl ir didžiausi pokyčiai – tiek naujų skolų, tiek anksčiau susidariusių skolų dengimai – fiksuojami būtent šiame segmente. Apskritai skolos yra būdingos ir kur kas labiau išsivysčiusių valstybių versle. Kitas faktas – verslo skolos Lietuvoje ilguoju laikotarpiu turi mažėjimo tendenciją.
Palyginti su 2014 m. pradžia, bendras portfelis yra 1%, o lyginant su šių metų pradžia – 3% mažesnis“, – pranešime žiniasklaidai cituojama Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.
Kreditų biuro duomenimis, verslo įsiskolinimai spalio mėnesį taip pat ūgtelėjo už telekomunikacijų, elektros tiekimo ir komunalines paslaugas, taip pat kitas prekes ir paslaugas.
Reikšmingų pradelstų skolų kredito istorijoje turinčios įmonės turi ribotas galimybes gauti išorinį finansavimą apyvartiniam kapitalui, verslo plėtrai ar investicijoms.
Šiuo metu daugiau nei kas trečia veikianti įmonė kredito istorijoje turi bent vieną pradelstą mokėjimą.
Naujausiais SEB banko duomenimis, geros kredito istorijos įmonė už 300 tūkst. EUR paskolą investiciniam projektui per 7 metų paskolos mokėjimo laikotarpį sumokės maždaug 29,5 tūkst. EUR mažiau palūkanų, palyginti su padidintos rizikos įmone, kurios kredito istorijoje būta tam tikrų pradelstų įsiskolinimų.
„Creditinfo“ yra sukūrusi ir administruoja kreditų biurą. Tai sistema, kurioje klientų kreditingumą vertina bankai, kredito unijos, vartojimo kredito, lizingo, telekomunikacijų ir kitos įmonės. Kreditų biuras užima svarbią vietą finansų sistemoje, nes finansų įstaigoms padeda priimti pagrįstus kreditavimo sprendimus, o vartotojus apsaugo nuo pernelyg didelių įsipareigojimų.
