Darbo pasiūlymą galite rasti paspaudę šią nuorodą.
Pasak Vytauto Švėgždos, šiuolaikinė muziejininkystė įžengė į pokyčių laikotarpį. Lietuvoje nėra daug muziejų, kurie gali didžiuotis turtingomis kolekcijomis – jas išblaškė istoriniai įvykiai, todėl klasikinį kūrinių eksponavimą turi papildyti interaktyviomis priemonėmis paremtu pasakojimu.
V.Švėgždos vadovaujama įmonė stengiasi sukurti pasakojimą ir įdomiai skleisti informaciją: „Ypač jaunajai kartai nėra įdomu vien tik stebėti eksponatus, tačiau gali sudominti kontekstas, kurį reikia įtaigiai pateikti. Kuo toliau, tuo labiau muziejai supranta, kad ekspozicijas reikia kurti naudojant naują, jaunimui suprantamą kalbą.“
Lietuvoje trūksta naujų kultūros objektų
„Jei pasižvalgytume po senosios Europos šalių muziejus, pamatytume prieš keletą dešimtmečių sukurtus stendus. Šiame kontekste Lietuva tikrai nėra atsilikusi, tačiau atsiranda nauji žaidėjai – Lenkija, Estija – šios šalys sugeba pritraukti lėšas į labai didelius objektus, kuria muziejus nuo „nulio“, skelbia tarptautinius architektūrinius konkursus. Ypač Lenkijoje įvyko didelis proveržis per pastaruosius 10–15 metų“, – pasakoja V.Švėgžda.
Lietuvoje dažniausiai ekspozicijos atnaujinamos fragmentiškai, todėl nėra vientisos. Pasak V.Švėgždos, mes neturime naujos kartos muziejaus, tokio kaip Varšuvos žydų muziejus, kuris tapo dideliu įvykiu – visa koncepcija sukurta nuo pradžių. Lenkijoje yra ir daugiau visiškai naujų objektų, kurie tampa traukos centru ne vien tik siaura muziejininkystės prasme, bet tampa įvykiu visuomenėje, pritraukia įvairius žmonių sluoksnius, ir, be abejo, tai padaro didelį poveikį turizmui. „Lietuvoje panašus objektas, sukurtas privačia iniciatyva, yra „MO“ muziejus, kurį galima pavadinti sėkmės istorija“, – akcentuoja įmonės vadovas.
Muziejai tampa tarpdisciplinine vieta
V.Švėgžda mato dar vieną problemą, kuri aktuali ne tik Lietuvoje – jaunoji karta paveikta globalios kultūros, ypač anglosaksiškos. Jaunimas žino, kokie naujausi žaidimai pasirodė, kokį serialą galima pasižiūrėti per „Netflix“ platformą, tačiau kalbėti apie Lietuvos istoriją jiems neįdomu: „Tai dar kartą parodo, kad nemokame istorijos pateikti patraukliai, todėl savo svarų vaidmenį turėtų suvaidinti muziejai.“
Visame pasaulyje muziejai tampa tarpdisciplinine vieta, kurios viena iš funkcijų yra įvairių disciplinų, ne tik meno, švietimas. „Tokiose erdvėse vaikams per edukacijas informacija pateikiama visai kitu kampu“, – sako V.Švėgžda.
Atsinaujinusius muziejus iš naujo atranda ne tik jaunimas, bet ir suaugusieji. „Mums tenka sudėtinga užduotis kompleksiškai sukurti daugiasluoksniškas ekspozicijas. Vienas sluoksnis skirtas tiems, kurie pirmą kartą susiduria su ekspozicijos tema – juos reikia sudominti, kitas sluoksnis skirtas akademiniai visuomenei ir tiems lankytojams, kurie ieško gilesnių žinių. Jei animacinis filmukas įtraukia žmones, turi atsirasti dar viena vieta, kur studentas ar kitas besidomintis lankytojas turėtų galimybę padirbėti su šia medžiaga kelias valandas. Užsienyje teko matyti prie ekspozicijų įrengtas sėdimas vietas, kur įsitaisęs lankytojas gali ramiai praleisti net visą dieną patyrinėdamas medžiagą, kurios nerasite internete – ją turi tik tas muziejus ir labai didžiuojasi“, – pasakoja V.Švėgžda.
Muziejaus salėje turi atsirasti emocija
Kuriant interaktyvias ekspozicijas, į darbą įsitraukia visa komanda – nuo istoriko, rašančio scenarijų iki grafiko, animatoriaus ir programuotojo, ne mažiau svarbus ir viso muziejaus įsitraukimas į darbą.
V.Švėgžda sako, kad gavus užduotį, pirmiausia pradedama nuo pradinio klausimo – apie ką turi kalbėti ekspozicija, kokias emocijas turi patirti lankytojas?
„Tai esminiai klausimai, į kuriuos ne visada lengva iš karto atsakyti. Kartais muziejai nurodo, kad jiems svarbu pateikti vienus ar kitus eksponatus, o mes pradedame nuo pasakojimo, kuris turi sudominti lankytojus. Kai sukuriame pasakojimą kartu su muziejaus darbuotojais, tai savaime padiktuoja ir išraiškos formas – tai gali būti ne tik fiziniai eksponatai, jų profesionalus pateikimas ir apšvietimas, bet ir interaktyvios išraiškos priemonės, animacija, archyvinių nuotraukų filmukai, labai svarbūs ir audio takeliai bei kiti dalykai, kuriantys atmosferą. Mums svarbu, kad muziejaus salėje atsirastų emocija“, – pabrėžia įmonės vadovas.
Pasakojimas įtaigesnis, kai pateikiamas per emocija, o jas padeda kurti interaktyvios priemonės, kurios yra nepakeičiamos ir turi didesnį poveikį muziejaus lankytojui. „Tik interaktyvumas turi būti naudojamas saikingai, nereikia perlenkti lazdos“, – mano V.Švėgžda.
Papasakoti įtaigiai gali kūrybingas žmogus
Kurti interaktyvias ekspozicijas UAB „MultimediaMark“ ieško naujo komandos nario – istoriko scenaristo. Pasak V.Švėgždos, yra tam tikras atotrūkis tarp profesionalaus istoriko, giliai išmanančio savo sritį ir platesnio rato visuomenės, ypač jaunimo: „Kartais tas atotrūkis pasireiškia tuo, kad į mūsų tautines šventes jaunimas žvelgia skeptiškai. Negalima kaltinti jaunosios kartos, nes jai bandoma įbrukti istorines datas ir įvykius sena metodologija, t. y. faktus turi iškalti. Be abejo, tai sukelia atmetimo reakciją. Labai gaila, kad jaunimas kartais ignoruoja šventes, nes tai nėra jų asmeninio gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse žmonės švenčia pasipuošę nacionaliniais kostiumais, išeina į gatves be jokio organizavimo. Mes savo istorijos nemokame papasakoti įtaigiai, todėl bent jau per muziejų stengiamės šią sudėtingą tematiką pateikti jaunimui suprantama ir patrauklia kalba.“
Jei taip pateikta informacija sukelia emocijas, galima tikėtis sėkmės – žmogus suintriguojamas, jis tampa asmenine to pasakojimo dalimi. „Tai nėra lengva padaryti, reikia didelio kūrybingumo. Tokių žmonių turime savo kolektyve, bet darbo yra daug, todėl ieškome naujo komandos nario, kuris turėtų ne tik istorinių žinių, bet ir platų akiratį, būtų kūrybingas“, – sako įmonės vadovas V.Švėgžda.
