Laiškai tapo šabloniniai, be pridėtinės vertės
„People Link“ personalo agentūros vadovė Jurgita Lemešiūtė-Frejienė kasdien susiduria su ilgu sąrašu kandidatų į darbo vietas. Ji tikino, kad tiek personalo atrankos agentūrų, tiek darbdavių elgsena atrinkinėjant potencialius darbuotojus pastaraisiais metais išties pasikeitė.
„Šiandien motyvaciniai laiškai kartu su CV yra siunčiami vis rečiau. Jie tapo tarsi atgyvena. Darbdaviai nori suprasti kandidato motyvaciją siekti tos pozicijos, tačiau dalis darbdavių ar personalo atrankos įmonių net nebeskaito tų laiškų. Dauguma jų tampa labai šabloniški, vienodi – jokios pridėtinės vertės atrankos procesui nesukuria“, – priežastį paaiškino J. Lemešiūtė-Frejienė.
Patys darbdaviai dažniausiai atrankoje net nebereikalauja motyvacinio laiško, kaip priedo, ir patys. Dabar skelbimų, kuriuose prašo prisegti papildomą dokumentą su motyvacija skaičius nesiekia nė 5 proc.
Tiesa, personalo agentūros vadovė teigė pastebėjusi, kad dar ir šiandien rašyti motyvacinius laiškus yra populiaru tarp jaunų žmonių. Tam irgi yra paaiškinimas – neturint patrauklaus gyvenimo aprašymo, tenka kitaip pagrįsti savo motyvaciją kandidatuojant į darbo vietą.
Dalis darbdavių net nebeskaito tų laiškų. Dauguma jų tampa labai šabloniški, vienodi – jokios pridėtinės vertės atrankos procesui nesukuria
„Taip pat ir norintys pakeisti savo karjeros kryptį dažnai prisega savo motyvacinius laiškus, nes, tokiu atveju, jų turima patirtis ne visuomet gali pagrįsti būsimos darbo vietos kompetencijas. Todėl reikia papildomos argumentacijos“, – pasakojo J. Lemešiūtė-Frejienė.
Tendencijos dėliojasi ir pagal darbuotojų kompetencijas. Vadovai yra labiau linkę siųsti savo motyvacinius laiškus, o rečiausiai tokį priedą prisega žemiausios kvalifikacijos darbuotojai.
Kūrybininkams portfolio svarbiau nei CV
Visgi, dažniausiai siunčiantys motyvacinius laiškus yra kūrybinių sričių atstovai: dirbantys su dizainu bei architektūra, marketingu ir reklama. Prie dažniausiai savo patirtį motyvaciniu laišku pagrindžiančių darbuotojų rikiuojasi ir žiniasklaidos atstovai, viešųjų ryšių specialistai. Taip pat ir kultūros atstovai.
Taip nutinka dėl to, kad darbų pavyzdžiai tampa kur kas svaresniu darbinės patirties pagrįstumu. Pavyzdžiui, architektams siūloma pridėti savo brėžinius, o žurnalistams – pavyzdinius straipsnius.
„Kūrybininkams gyvenimo aprašymas nėra tiek aktualus, nes dažniausiai aplikuojant į poziciją siunčia savo darbų pavyzdžius. Todėl svarbiau yra turėti gerą portfolio, prie kurio savo motyvaciją darbo vietai reikia individualiai pagrįsti“, – paaiškino personalo agentūros vadovė J. Lemešiūtė-Frejienė.
Tiesa, ne tik kūrybinių sričių atstovai dažnai prisega savo motyvacinius laiškus. Informacinių technologijų kategorijos specialistai taip pat patenka į penketuką sričių, į kurias kanditatai dažniausiai siunčia motyvacinius laiškus. Tai rodo, kad nors ir šios srities specialistai yra graibstomi, jie ir patys nevengia įdėti pastangų kandidatuodami pagal darbo skelbimus ir siunčia ne tik CV, bet ir pagrindžia savo motyvaciją papildomai.
Tarp rečiausiai siunčiančių motyvacinius laiškus pagal darbo kategoriją skelbimų portale CVbankas.lt yra sandėlio darbuotojai, pramonės ir konsultavimo atstovai. Taip pat mažiau laišku savo motyvaciją grindžia ir kandidatai į paslaugų sektoriaus darbo vietas ar transporto vairavimo pozicijas.
Alternatyvos motyvaciniam laiškui
Šiandien neretai darbo skelbimų portaluose galima rasti ir alternatyvių sprendimų laisvos formos motyvaciniam laiškui. Yra nurodomi konkretūs darbdavį dominantys klausimai, kurie padėtų susidaryti apie kandidato viziją darbo vietoje, jo vertybes.
Populiarėja vis įvairesnės formos save pristatant. Personalo agentūros vadovė teigė pastebėjusi, kad vis dažniau sulaukia ir motyvacinio pagrindimo vaizdo įrašo formatu.
„Mes esame tikrai gavę tokių video formatu prisistatymų. Tokio pobūdžio prisistatymai kol kas sudaro iki 1 proc. Tačiau tai parodo tendenciją, kad kuo toliau, tuo įvairesni prisistatymai būna“, – sakė personalo agentūros vadovė.
