„Aš tikrai negaliu komentuoti, kodėl tuo užsiima ministerija, nes tai (ieškinys pateiktas – BNS) buvo dar iki mano ministravimo laikų. Bet jeigu teismas mano, kad tai turi daryti prokuratūra, tai kreipsimės į prokuratūrą, kad ji tai padarytų“, – žurnalistams Vilniaus transformatorių pastotėje Trakų Vokėje trečiadienį sakė Dainius Kreivys.
„Vartotojai yra nukentėję nuo tų visų neskaidrumų, kurie buvo padaryti prieš daugybę metų. (...) Ką ministerija dabar bando padaryti, kad tie nuostoliai vartotojams būtų sugrąžinti“, – teigė ministras.
Apeliacinio teismo vertinimu, ieškinį viešajam interesui ginti gali teikti tik prokuroras ir įstatymu įgaliotos institucijos, tuo metu įgaliojimai Energetikos ministerijai buvo suteikti Vyriausybės nutarimu.
Pasak teisėjų kolegijos, Energetikos ministerijos ieškinys atitiko viešojo intereso gynimo esminius požymius, nes įrodinėjama žala apima ne tik valstybės interesą (BVP mažėjimą), bet ir didelės visuomenės dalies (šilumos vartotojų) interesą, bet jį turėtų teikti prokuroras, o ne ministerija.
Vilniaus apygardos teismas šiemet vasarį taip pat atsisakė priimti ministerijos ieškinį, tačiau šią nutartį ji apskundė Apeliaciniam teismui.
Energetikos ministerija 2020 metų liepą pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims – Andriui Janukoniui, Linui Samuoliui ir buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui.
Ieškiniu į nacionalinius teismus perkeliami reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi priešieškinyje „Veoliai“ Vašingtono arbitraže.
Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.
Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.
Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja žalos atlyginimo.
„Veolia“ iš pradžių iš Lietuvos siekė prisiteisti 118 mln. eurų, vėliau ši suma buvo sumažinta iki 79 mln. eurų.
