ES Žiniasklaidos laisvės aktas – tai dokumentas, skirtas užtikrinti skaidresnį spaudos priemonių finansavimo mechanizmą bei pačių žurnalistų apsaugą nuo šnipinėjimo programų. Dokumentas taip pat prisideda ir prie demokratijos ES stiprinimo bei pagrindinių jos nuostatų užtikrinimo, turint omenyje, kad objektyvi ir stipri žiniasklaida yra viena iš kertinių ES vertybių.
Europos Parlamente šis teisės aktas sulaukė didelio palaikymo. Jis įpareigos valstybių institucijas skatinti spaudos ir žodžio laisvę, kovojant su vis dažniau iškylančiais iššūkiais ir grėsmėmis. Be visokeriopos žurnalistų apsaugos, taip pat galima išskirti ir siekį diversifikuoti žiniasklaidos sistemą, siekiant užkardyti jos koncentraciją ir palaikant kuo didesnį pliuralizmą.
Dokumente taip pat užtikrinama pranešėjų ir šaltinių apsauga, kad potencialūs informacijos šaltiniai nebijotų galimo keršto. Tai ypač aktualu tiriamosios žurnalistikos srityje, kurioje šaltinių patikimumas ir atviras jų kalbėjimas, nesibaiminant susidorojimo, yra esminis elementas.
Daug dėmesio taip pat skiriama skaidrumo standartų griežtinimui bei paramos žurnalistikai mechanizmams. Kalbama ne tik apie finansinę pagalbą, bet ir mokymo programų bei mokslinių tyrimų stiprinimą, kurių galutinis tikslas – objektyvi ir atspari žiniasklaida.
„Pastaraisiais metais matėme, kaip žiniasklaida tapo populistinių vyriausybių propagandiniu ginklu, žiniasklaidos monopolijų, prisidengiančių pliuralizmu, vyriausybių, šnipinėjančių kritišką žurnalistiką, ir dezinformacijos bei triukšmo, kuriuo ypač naudojasi kraštutiniai dešinieji, skleidimo įrankiu. Visgi aiškus iškylančių rizikų diagnozavimas yra naudingas tik tuo atveju, jei turime politinės valios susidoroti su iššūkiu ir rasti sprendimus, todėl džiaugiamės, kad šiandien šis dokumentas buvo priimtas ir nuo šiol garantuosime savo žiniasklaidos laisvę“, – tvirtino Europos Parlamento narė Diana Riba.
Skeptikai teigia, kad nors ir sveikintinas, visgi ES žingsnis yra gerokai pavėluotas ir turėjo būti priimtinas anksčiau. Reikšmingas žiniasklaidos laisvės rodiklių suprastėjimas pastaraisiais metais buvo pastebimas tokiose valstybėse kaip Lenkija ar Vengrija. Prognozuojama, kad šios šalys labiausiai priešinsis šio teisės akto priėmimui derybose su EP.
Vengrijos opozicionierė, europarlamentarė Katalin Cseh teigia, kad nors aktas yra priimtas per vėlai, tam tikras spragas ir nuostolius jis gali atitaisyti.
„Manau, kad Europos žiniasklaidos laisvės aktas turėjo būti priimtas jau seniai, bet net ir pavėluotas jis išlieka labai svarbus ir būtinas, užtikrinant priemones, stabdančias žiniasklaidos nuosavybės koncentraciją, ar atsakingas už valstybės finansavimo žiniasklaidai apribojimus“, – sakė politikė.
Savo ruožtu Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, nors akto formuluotės nėra itin konkrečios ir palieka nemažai laisvės valstybėms narėms pasirūpinti jo praktiniu veikimu, vis dėlto turinys atliepia Lietuvai aktualias žiniasklaidos problemas.
„Aktas nesudėlios detalių mechanizmų, kaip kiekviena valstybė turės užtikrinti dokumente įvardijamų tezių veikimą šalyje. Geroji žinia yra ta, kad dokumente išdėstoma didžioji dalis principinių problemų, su kuriomis vienos valstybės susiduria daugiau, kitos – galbūt mažiau. Lietuvai aktualios kelios iš grėsmių. Viena iš jų – didelių verslų įtaka vietos žiniasklaidai, potencialus spaudimas.
Antra ryški problema taip pat susijusi su piktnaudžiavimu galios svertais. Šiandien, turint vadinamąjį įgaliojimą, neturintį jokio teisinio svorio, neįtrauktą į informacines sistemas, galima perimti žiniasklaidos priemonių kontrolę. Valdant ją, politiniais, ekonominiais ar kito pobūdžio sumetimais ta žiniasklaidos priemonė gali būti sunaikinta, eliminuota ar visiškai pakeistas jos veikimo modelis. Galbūt šis konkretus mechanizmas akte ir nėra aptariamas, dokumento turinys, jame išsakomos nuostatos įpareigos šalies politikus priimti teisės aktus, užkardančius ydingas praktikas“, – priimto dokumento svarbą Lietuvos kontekste aiškina D. Radzevičius.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas teigia, kad tai, kaip dokumentas veiks praktikoje, priklausys nuo kiekvienos šalies politikų siekio atsižvelgti į tarptautinį foną ir ES politinę valią.
„Esame matę pavyzdžių, kai net privalomojo pobūdžio dokumentai kai kurių šalių, pavyzdžiui, Lenkijos ar Vengrijos, nepriverčia elgtis vienaip ar kitaip. Visgi Lietuva, mano įsitikinimu, išlaikys praktiką, kai tiek ES direktyvų, tiek reglamentų iki šiol paprastai būdavo laikomasi, juolab kad šiuo klausimu jaučiu pozityvų institucijų nusiteikimą. Tikiu, kad politinės partijos, šiuo atveju kalbu apie visas iš jų, nenorės prarasti itin aukštos Lietuvos vietos žiniasklaidos laisvės indekso dešimtuke“, – komentavo D. Radzevičius.
Dabar, priėmus Žiniasklaidos laisvės aktą EP, prasidės derybos su ES valstybėmis, siekiant susitarti dėl galutinio šio teisės akto teksto.
