Iki šiol svarstyta galimybė „Independence“ pajėgumus išplėsti iki 5 mlrd. arba 6,25 mlrd. kubinių metrų.
„Aišku tai, kad mes svarstome (išdujinimo pajėgumų – BNS) plėtrą tik iki 5 mlrd. kubinių metrų. Tokiam sprendimui yra daug priežasčių įskaitant ir technologines“, – penktadienį investuotojams skirtame internetiniame seminare teigė D.Šilenskis.
Jis pakartojo, kad galutinį sprendimą dėl SGD terminalo plėtros tikimasi priimti paskutinį šių metų ketvirtį.
„Dabar mūsų prioritetas – užbaigti esamų terminalo pajėgumų paskirstymą iki 2044 metų – tai mes padarysime per rugsėjį. Po to mes priimsime galutinį sprendimą kaip, kokiu mastu ir apimtimi atliksime galimą pajėgumų plėtrą“, – teigė D.Šilenskis.
Jis neįvardijo, kiek galėtų kainuoti SGD terminalo pajėgumų plėtra. Jo teigimu, dėl to šiuo metu vyksta susitikimai su regiono rinkos dalyviais.
Energetikos ministras Dainius Kreivys pernai balandį teigė, jog Lietuva vertina finansines SGD terminalo plėtros galimybes, o jos priklausys nuo investicijų atsiperkamumo.
D.Šilenskis BNS tuomet teigė, jog terminalo plėtra „pilna apimtimi“ – nuo analizės, planavimo iki įgyvendinimo – užtruktų bent metus, o papildomos įrangos montavimas galėtų užtrukti apie kelis mėnesius, o tuo metu reikėtų laikinai nuomoti panašų terminalą.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) liepos pabaigoje pritarė „Klaipėdos naftos“ pasiūlytiems pakeitimams nuo 2025 metų dujų tiekėjams leisti rezervuoti daugiau ilgalaikių SGD terminalo pajėgumų.
Pagal juos terminalo naudotojai 2025–2032 metais papildomai galės rezervuoti tris pajėgumų paketus po 3 teravatvalandes (TWh) – iš viso 9 TWh per metus. Tuo metu 2033–2044 metais jie galės rezervuoti septynis pajėgumų paketus po 4 TWh (iš viso 28 TWh) per metus.
