Ar šiuo metu Lietuva turi aiškią energetinės politikos kryptį?
2007 m. buvo priimta Lietuvos energetikos strategija, kurioje aiškiai sudėliotos kryptys. Tai mūsų elektros tinklų integracija į Vakarų energetines sistemas, savo bazinio elektros generavimo sukūrimas. Tiek tada, tiek mūsų vyriausybės laikais buvo aišku, kad elektros bazinis generavimas galimas tik pastačius atominę elektrinę. Atominė energetika yra pigiausią ir suteikia didžiausią nepriklausomybę. Be bazinio elektros energijos generavimo mes negalime integruotis į Vakarų energetines sistemas.
Tai reiškia, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas turi būti tęsiamas?
„„Rosatom“ vadovai turi labai aiškų tikslą, jie bando statyti Kaliningrado atominę jėgainę ir jiems reikalingas Lietuvos dalyvavimas“, - kalbėjo D.Kreivys.
Atominė energetika yra ilgalaikis mūsų susitarimas, kuris vykdomas iki šiol. Atominei energetikai mes turim visą infrastruktūrą. Turim visą miestą tam pastatytą. Įvertinus visus šiuos privalumus būtų keista, kad mes toliau netęstume atominės energetikos. Klausimas, kaip mes bendrai turim įtikinti visuomenę, kad jos nepalanki nuomonė keistųsi.
Kaip vertinate Rusijos atstovų vizitus į Lietuva?
„Rosatom“ vadovai turi labai aiškų tikslą, jie bando statyti Kaliningrado atominę jėgainę ir jiems reikalingas Lietuvos dalyvavimas. Regione dviejų atominių elektrinių negali būti. Yra pasirinkimas arba Visagino atominė elektrinė, arba Baltijsko atominės elektrinė. Nes elektros energijos perteklius bus labai žymus ir abi elektrinės bus neatsiperkančios šiame regione. Rusai savo vizitais siekia pabandyti išgauti mūsų valdžios pritarimą, kad jie galėtų rezervuotis savo atominę elektrinę mūsų hidroakumuliacinėje elektrinėje Kruonyje. O taip pat jiems reikalingos jungtys elektros energijos transportui. Tam Lietuvoje turi būti sustiprintos energetinės jungtys. Tai pamatinis „Rosatomo“ tikslas, ko jie siekia Lietuvoje. Manau, kad per ateinančius metus matysime labai didelį spaudimą mūsų politikams ir labai agresyvų Rusijos atstovų veikimą Europos Sąjungoje ir Europos komisijoje.
Ar Lietuva galėtų pirkti elektros energiją iš Kaliningrado arba Baltarusijos atominių elektrinių, jeigu jos būtų pastatytos?
Daug ką galim. Bet pasaulyje sunkiai rasim valstybių, kurios neturėtų savo generavimo pajėgumų. Savi generavimo pajėgumai yra tiek darbo vietos, tiek eksportas, tiek pinigai uždirbami savo šaliai. Čia turėtume priešingą rezultatą, kai pinigai išeitų iš valstybės. Svarbiausias čia – mūsų saugumo aspektas. Valstybė neturinti savo elektros generavimo pajėgumų yra visiškai nesaugi. O turint galvoje iš kur ta elektra ateina mes turėsim totaliai pavojingą situaciją. Mes pamename, kas buvo su „Mažeikių nafta“, kai buvo uždaryti dujotekio „Družba“ vamzdžiai. Atsimename, kas vyko Gruzijoje, kai atėjo Sakašvilis į valdžią. Susprogdintos linijos ir šalis be elektros energijos. Rizikos akivaizdžios. Tokie pasiūlymai yra daugiau nei keisti. Manau, kad tai yra pataikavimas ir veikimas Rusijos naudai.
Galbūt pigesnę elektros energiją garantuotų galimybė pirkti ją ne tik Rytuose, bet ir Skandinavijoje?
Tik jungtys su Skandinavija energetinės nepriklausomybės klausimo nesprendžia. Sinchronizacija mums reikalinga su Vakarų Europos sistemomis. Itin svarbios „LitPol Link“ jungtys su Lenkija. Antroji „LitPol Link“ jungtis Europos komisijos paskelbta vienu iš strateginių projektų. Čia reikia didelių dabartinės valdžios pastangų, kad projektas judėtų į priekį. Sinchronizacija mums leistų atsijungti nuo rusiškos sistemos ir pilnai integruotis į vakarietišką.
Jungtys su Skandinavija negarantuos gerokai žemų elektros kainų. Jeigu kai kur Švedijoje susidaro pigios hydroenergijos perteklius pavasarį, tai momentinis kainos kritimas. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje matome labai aiškiai, kad regione formuojasi deficitas ir tam deficitui mūsų VAE yra puikiausias sprendimas.
Kokia jūsų nuomonės apie energetinės bendrovės „Chevron“ atėjimą į Lietuvą ir jos planus užsiimti skalūninių dujų gavyba ir žvalgyba?
 |
| „Eesti Energia“ nuotr./Estija dvigubina skalūnų naftos gamybos apimtis |
Mes turime išžvalgyti, kokius gamtinius išteklius mes turime. Šiai dienai matome, kad bandome neleisti net išžvalgyti. Norint išgauti skalūnines dujas turime aiškiai apibrėžti, kaip bus kompensuota žmonėms, jeigu jų sklypai ar kitais atvejais. Tai turime įstatymiškai sutvarkyti, kad žmonėms nekilto jokių klausimų ir problemų. Jei tai bus padaryta, manau, procesas turi eiti į priekį. Bet koks gąsdinimas ar populizmas, kad tai yra baisiai kenksminga ar užterš mūsų gruntinius vandenis yra nepagrįstas. JAV energetika šiai dienai persiorientuoja būtent ant skalūninių dujų.
Ar Lietuvai dujas atpigintų suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGDT)?
SGDT yra trumpalaikėje perspektyvoje pats svarbiausias projektas, kurį reikia užbaigti laiku ir tam padėti visas pastangas. Šis terminalas yra pigesnės dujų kainos mūsų šalies vartotojams, pigesnis šildymas ir mums bet kokia kaina reikia jį įgyvendinti laiku.
Tačiau terminalo projektą kritikuoja atsinaujinančios energetikos atstovai. Ar tokia kritika pagrįsta?
Turime labai aiškiai suvokti, kad atsinaujinanti energetika susijusi su visai kito lygio kainomis. Ji niekada negalės tapti bazine elektros generacija. Papildoma taip, bazine ne. Kainos yra per didelės, todėl mūsų visa ekonomika iš karto pasidarys nekonkurencinga.
Dabartinė valdančioji koalicija prieš rinkimus labai propagavo kogeneracijos iš biomasės idėją. Bet atsidūrę valdžioje jie puikiai pamatė, kad yra labai ribotos galimybės naudoti šią kogeneracija, nes nėra kur dėti šilumos vasaros laikotarpiu ir kaina šios kogeneracijos pasidaro labai didelė. Galima kalbėti apie elektrines, kurių galingumas neviršija 300 megavatų. Toliau elektra stipriai brangsta. Šis sprendimas mūsų energetikai yra visai netinkamas.
Kaip vertinate Lietuvos žaliųjų veiklą?
Rusija visą laiką išnaudoja visas galimybes. Kai kurie žaliųjų pasisakymai ir daromos akcijos dalyvaujant jų partneriams iš Rusijos tikrai kelia pakankamai didelių įtarimų.
