Šalies vadovė penktadienį žurnalistams teigė, jog toks sandoris pirmiausiai turėtų būti vertinamas per įstatyminius saugiklius.
„Jeigu toks sprendimas bus akcininkų priimtas, turės suveikti įstatymas, kurį neseniai priėmėme. Į tokias įmones bet kuris (ateinantis) investuotojas turi atitikti nacionalinio saugumo kriterijus. Tam, pagal įstatymą, yra nustatyta speciali komisija, kuri turės atlikti tokią patikrą“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
„Tokios įmonės taip paprastai negalės būti parduodamos – netgi jeigu jos ir privačios“, – pridūrė šalies vadovė.
Primename, jog „EuroChem Group“, 15min.lt žiniomis, imasi pokalbių su smulkiaisiais „Achemos grupės“ akcininkais. Didžiausia koncerno akcininkė Lyda Lubienė šiam sandoriui pritarti nelinkusi.
Vincentas Vobolevičius: Rusija galėtų daryti įtaką Lietuvai per „Achemos grupę“
Kremlius galėtų daryti įtaką Lietuvai ir bandyti destabilizuoti šalį, jei Rusijos chemijos koncernas „EuroChem Group“ įsigytų vieną didžiausių koncernų Lietuvoje „Achemos grupė“, kuris valdo didelę azoto trąšų gamyklą Jonavoje bei didžiausią Klaipėdos uosto krovos įmonę, sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius Vincentas Vobolevičius.
Kadangi Rusijoje skirtis tarp privataus verslo ir valstybės yra realiai neegzistuojanti, tai tas pavojus yra gana realus, – svarstė V.Vobolevičius.
„Politika prasidėtų per galimą Kremliaus įtaką tai įmonei ir po to kažkokį nelojalų elgesį Lietuvai, įmonei, kuri įdarbina tiek daug darbuotojų, kuri sukuria nemažą dalį bendrojo vidaus produkto. Galima destabilizuoti šalį, jeigu, sakykim, yra tyčia žlugdoma ar taikomi kiti poveikio būdai. Čia akivaizdu, kad toks hipotetinis pavojus yra“, – BNS sakė jis.
„Kadangi Rusijoje skirtis tarp privataus verslo ir valstybės yra realiai neegzistuojanti, tai tas pavojus yra gana realus. Bet iš kitos pusės, yra du svarbūs klausimai: ar tikrai „Achemos grupė“ bus parduota ir, jei perduos, kokia bus Lietuvos įstaigų pozicija“, – pridūrė politologas.
