„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Dalis vaistininkų nenori testuoti nuo koronaviruso: tam yra gydytojai ir slaugytojai

Lietuvos vaistininkų profsąjunga priešinasi valdžios iniciatyvai leisti vaistinėse vykdyti koronaviruso testavimą. Jos vadovas teigia, kad tai neatitinka vaistininko funkcijų, vaistinės neturi tyrimams saugių patalpų, o testavimas gali apsunkinti darbo organizavimą. Vaistinėms atstovaujanti asociacija, priešingai, siekia kuo platesnio tyrimus atliksiančių įstaigų tinklo.

Vyriausybė ketina leisti testavimą kai kuriose vaistinėse, siekdama išplėsti COVID-19 tyrimų apimtis. Valdžia nori, kad juos galėtų pasidaryti ne tik koronaviruso simptomus jaučiantys ar į ligos židinius pakliuvę asmenys, bet ir žmonės, ateityje besinaudosiantys vadinamuoju Galimybių pasu.

Sveikatos apsaugos ministerija rengia tvarkas, kurios nustatytų, kad testavimas galėtų vykti tik vaistinėse, kurios turi sveikatos priežiūros įstaigos statusą. Tokių Lietuvoje yra kiek daugiau nei 20.

Mes tam nepritariame, nes mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti darbuotojų saugumą.

Atlikti pačius tyrimus, anot ministerijos, galėtų tik išplėstinės praktikos vaistininkai – jų šalyje yra maždaug 200.

„Mes tam nepritariame, nes mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti darbuotojų saugumą“, – 15min penktadienį sakė Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis.

„Testavimas vaistinėse keltų papildomo streso ir rizikos darbuotojams tiek užsikrėsti, tiek pernešti virusą“, – pridūrė jis.

Šią savaitę profsąjunga raštu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kur nurodė, kad vaistinėse nėra tinkamų sąlygų užtikrinti klientų srautams – nesama tam tinkamų patalpų, atskirų įėjimų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vaistinė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vaistinė

Rašte, kurį turi 15min, pabrėžiama, kad daugelio vaistinių pamainoje dirba tik po vieną farmacijos specialistą, todėl tiek atlikti tiesioginį darbą, tiek testuoti nebūtų įmanoma.

Profsąjunga pabrėžia, kad testuojant žmones reikia naudotis apsaugos priemonėmis, įskaitant kombinezonus, o vaistinėse jų nėra.

Jos pirmininkas taip pat priduria, kad vaistininkai nėra apmokyti testuoti nei per pandemiją, nei mokėsi ko nors panašaus studijuodami.

„Žmonės stojo mokytis vaistininkystės, kad dirbtų vaistininko, o ne kitus darbus. Tam yra gydytojai ir slaugytojai“, – tvirtino Ž.Mineikis.

„Be abejo, vaistinių tinklai nori vykdyti testavimą, kad pasiimtų kompensaciją iš valstybės ir darytų iš to biznį, neatsižvelgdami į darbo sąlygas ir darbuotojų apsaugą“, – teigė jis.

Siekia plėsti tinklą

Vaistinėms atstovaujanti organizacija atmeta profsąjungos nuogąstavimus ir siūlo, kad testuojančių įstaigų tinklas būtų dar didesnis, nei dabar siūlo Sveikatos apsaugos ministerija.

„Vyksta diskusija ir dėl kitų alternatyvų“, – 15min sakė Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kristina Nemaniūtė - Gagė 15min studijoje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kristina Nemaniūtė - Gagė 15min studijoje

„Kuo mažiau bus perteklinių reikalavimų, tuo daugiau žmonių galės greitai ir patogiai testuotis“, – pridūrė ji.

Asociacijos šią savaitę siųstame rašte, kurį turi 15min, pabrėžiama, kad išplėstinės praktikos vaistininkų yra kur kas daugiau, nei vaistinių, turinčių sveikatos priežiūros įstaigos statusą.

Anot jos, tai reiškia, kad leisdama testuoti tik šiose specialiose vaistinėse valdžia neišnaudotų viso rinkoje šiuo metu esančių specialistų potencialo.

„Manome, kad šią testo paėmimo paslaugą galima teikti ne tik vaistinėse esančiuose kabinetuose, bet ir, užtikrinus visus būtinus reikalavimus, atlikti kitoje vaistinės paskirtoje vietoje“, – rašoma dokumente.

Vaistininkų, norinčių tapti išplėstinės praktikos vaistininkais, kurie šiuo metu vakcinuoja, ateityje testuos, o vėliau, tikiuosi, atliks dar daugybę kitų paslaugų, yra žymiai daugiau, nei šiuo metu universitetai gali apmokyti.

Komentuodama profsąjungos argumentą, kad vaistininkai nenori ir nesimokė atlikti COVID-19 tyrimus, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė pabrėžė, jog platesnių atsakomybių siekiančių vaistininkų Lietuvoje šiandien yra daugiau, negu kad priima universitetai.

„Vaistininkų, norinčių tapti išplėstinės praktikos vaistininkais, kurie šiuo metu vakcinuoja, ateityje testuos, o vėliau, tikiuosi, atliks dar daugybę kitų paslaugų, yra žymiai daugiau, nei šiuo metu universitetai gali apmokyti“, – sakė K.Nemaniūtė-Gagė.

„Tikiuosi ateityje išplėstinės praktikos vaistininkų gretos dar labiau augs, nes norinčiųjų mokytis tik daugėja, taip pat matome, jog ir pacientams naujos vaistininkų paslaugos yra patrauklios ir jomis jie mielai naudojasi“, – teigė vaistinių atstovė.

Ji taip pat tvirtino, kad COVID-19 tyrimus atliksiantiems darbuotojams bus užtikrintos būtinos apsaugos priemonės, o testuosiančiose vaistinėse darbas bus organizuojamas taip, kad nenukentėtų pagrindinės įstaigų funkcijos.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kabinetas vaistinėje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kabinetas vaistinėje

Vyriausybė kitą savaitę ketina patvirtinti Galimybių paso naudojimo tvarką.

Toks dokumentas, planuojama, būtų prieinamas pasiskiepijusiems nuo koronaviruso, persirgusiems liga arba gavusiems neigiamą testo rezultatą.

Institucijos vertina galimybes tokį pasą pradėti naudoti dar balandžio pabaigoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbė, kad toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius nei leidžiama dabar renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui ir leistų didesnes asmenines šventes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs